Išgirdus, jog pastatytas filmas apie baleto šokėjų gyvenimą, įprasta tikėtis istorijos apie alinantį darbą, muštrą, sekinančias dietas, negailestingą konkurenciją ir, žinoma, triumfą, pagaliau gavus pagrindinį vaidmenį baleto sinonimu tapusiame „Gulbių ežere“. Kai šios temos imasi talentingas rusų režisierius Valerijus Todorovskis (garsiojo Piotro Todorovskio sūnus), gali laukti šio to daugiau. Tiesa, jo filme „Didysis baletas“ („Bolšoj“) yra ir „Gulbių ežeras“, ir kova dėl pagrindinio vaidmens, ir muštro, tačiau netrūksta ir gelmės – grožio, gėrio, pasiaukojimo, savo darbui atsidavusių pedagogų. Vieną jų nuostabiai įkūnijo talentingoji Alisa Freindlich, daugumai pažįstama iš filmo „Tarnybinis romanas“.
Pagrindinės filmo herojės Julijos vaidmenį atliko iš Visagino kilusi, Lietuvos nacionaliniame Operos ir baleto teatre šokusi, o šiuo metu Varšuvos didžiajame teatre dirbanti Margarita Simonova. Ją Valerijus Todorovskis atrado visai atsitiktinai. Pamatęs Margaritos nuotrauką Varšuvos teatro puslapyje, parašė jai žinutę feisbuke, prisistatė ir pasiūlė atvykti į kino bandymus. „Žinojau, kas yra V. Todorovskis, todėl nepatikėjau, kad toks garsus režisierius galėtų ieškoti aktorių tokiu būdu. Pamaniau, kad tai pokštas, kad kažkas tiesiog juo apsimeta, – šypsodamasi pasakoja Margarita. – Vėliau išsiaiškinau, kad aktorės jis išties ieško ir daro tai jau labai ilgai. Net 1,5 metų važinėja į įvairias baleto mokyklas, teatrus, nerasdamas tinkamo žmogaus. Jam buvo sunku rasti baleriną, kuri galėtų atlikti draminį vaidmenį.“
Pirmoji atranka vyko Vilniuje. Po bandymų Vilniuje, Margarita buvo pakviesta į Maskvą ir netrukus jau stovėjo prieš kameras. „Pirmą kartą gyvenime man nereikėjo sunkiai dirbti, kad gaučiau vaidmenį“, – juokiasi ji.
Filmo scenarijus buvo rašomas labai ilgai ir sunkiai. Metų metus V. Todorovskis vaikščiojo į baleto spektaklius, klausėsi ten dirbančių žmonių ir artistų pasakojimų, vis labiau įsitraukdamas ir pajausdamas tą pasaulį. Ir tik dabar režisierius sako galutinai supratęs, kas yra baletas.
Margaritos Simonovos gyvenimo istorija stebėtinai panaši į filmo herojės Julijos. „Kai perskaičiau scenarijų, pamaniau, kad jį parašė labai gerai baleto pasaulį pažįstantis žmogus. Man susidarė įspūdis tarsi kažkas visą gyvenimą mane stebėjo ir paskui sukūrė apie tai filmą“, – lemtingais sutapimais stebisi ji. Kaip ir filmo herojė Julija, Margarita į baleto pasaulį pateko iš mažo miestelio, į atranką atvyko pavėlavusi, tad iškart buvo priimta į aukštesnę klasę. Margaritos mokytoja Beatričė Tamoševičienė sako, kad, kaip ir Julija, Margarita neturėjo puikių fizinių duomenų, bet išsiskyrė stipriu, kartais dygoku charakteriu, charizma ir artistiškumu.
Filmas „Didysis baletas“ buvo puikiai sutiktas Rusijoje. Jis tapo vienu iš trijų žiūrimiausių savaitės filmų Maskvoje, o jo premjera įvyko Didžiajame teatre, kur, beje, jis ir buvo filmuojamas. „Tai, kad premjera vyko Didžiajame teatre, yra išties didelis pasiekimas, tai buvo pirmas kartas nuo Stalino laikų, kai šiame teatre leido rodyti filmą, – džiaugiasi M. Simonova. – Teatro vadovams labai patiko „Didysis baletas“, nes jis yra ne apie intrigas ir skausmą, o apie žmogiškumą. Ir kartu yra labai tikras. Garsūs rusų aktoriai po premjeros spaudė man ranką ir gyrė už puikiai atliktą vaidmenį. Iki šiol gaunu daug žinučių, padėkų iš žiūrovų.“
Filmu liko sužavėtas ir vienas iš Margaritos Simonovos mokytojų, garsus baleto artistas Petras Skirmantas. „Tikėjausi, kad tai bus geras filmas, bet nesitikėjau, kad jis bus toks geras, – sakė jis. – Mes visi esame euforijoje nuo šito filmo ir nuo Margaritos. Jis mane labai sujaudino, sukėlė daug prisiminimų iš to laiko, kai dar pačiam teko šokti Didžiajame teatre. Net šiurpas ėjo per kūną, prisiminiau tą jausmą, kai tenka išeiti į Didžiojo sceną. Prie to neįmanoma priprasti. Sovietinėje baleto mokykloje išties buvo visko – ir despotų, ir labai atsidavusių pedagogų, kurie vedžiodavo savo mokinius už rankos ir viską aukodavo, kad talentingi jų auklėtiniai prasimuštų. Buvo ir griežtumo, stiprios disciplinos, ir daug jautrumo, pagalbos. Būta ir tokių mamų, kurios visais būdais siekdavo, kad jų dukra būtų pirma. Aš manau, kad šis filmas yra toks įvairiaplanis, kad jį bus įdomu žiūrėti įvairių profesijų ir įvairaus amžiaus žmonėms – jame yra ir asmenybės tragedija, ir draugystės, pasiaukojimo tema, ir baleto grožis. Manau, kiekvienas atsirinks tai, kas jam svarbiausia. Net ašarą nubraukiau iš džiaugsmo, kad Margarita dirbo tokiame filme, pas tokį režisierių, ir kad ji kažkada šoko ir mano pastatytame numeryje.“
Filmas „Didysis baletas“ („Bolšoj“) Lietuvos kino teatruose rodomas nuo birželio 9 dienos
