MIANMARAS. Antras pagal dydį šalies ežeras Inlė ypatingas ne tik dydžiu, kad yra gamtos paveldo objektas, bet ir tuo, kad jo prieigose yra įsikūrę daugiau kaip 400 kaimelių. Apie 170 tūkstančių žmonių čia gyvena mažuose ant polių stivinčiuose nameliuose. Vietiniai plūduriuojančiuose daržuose augina daržoves ir kartu maudosi drumzliname ežero ar aplinkinių upelių vandenyje. Daugiausia Inlės vandenį naudoja ir hidroelektrinė, aprūpinanti Pietų Mianmarą elektra.
Deja, Inlės ežerui labai kenkia didelės sausros. Vietiniai baiminasi, kad ateityje jis gali išdžiūti. Mokslininkai, ištyrę ežero vandenį, atrado, kad jošarmingumas didesnis nei vidutinis, dėl to miršta ir migruoja žuvys. Inlę sekina ir dirvožemio erozija, sedimentacija, miškų kirtimas ežero baseino teritorijoje.
NEPALAS. Himalajų gyventojai yra labai priklausomi nuo juos supančios gamtos ir klimato sąlygų. Pavyzdžiui, geriamąjį vandenį vietiniai gauna iš kalnų šaltinių, upelių, susidarančių sniegui ir ledynams tirpstant. Vanduo čia naudojamas ne tik buityje, žemdirbystei, bet ir ritualams, ceremonijoms.
Dėl klimato kaitos Nepale iškrenta mažiau kritulių. Mažam sniego kiekiui ilgai neužsilaikant kalnų viršūnėse, džiūsta kalnų upeliai, taigi mažėja ir geriamojo vandens. Vietiniai pastebi, kad per pastaruosius dešimt metų sniego iškrenta vis mažiau, kai kur jo visai nebūna, žiema trunka trumpiau, todėl džiūsta kalnų šaltiniai ir upeliai, o kartu mažėja ir vandens.
ARGENTINA. Patagonijos pakrantė – saugūs pingvinų namai, čia kasmet atkeliauja tūkstantinės jų kolonijos. Tačiau dėl klimato kaitos nulemtų stirpių liūčių ir didėjančios temperatūros šie jūrų paukščiai patiria nemenką grėsmę. Ypač daug pavojų tyko pingvinų jauniklių, daug nespėjusių sustiprėti mažylių miršta nuo kaitros, šalčio ar agresyvių liūčių. Iki šiol didžiausią grėsmę pingvinams kėlė komercinė žvejyba bei vandens tarša (ypač nafta), tačiau dabar pražūtingiausia yra klimato kaita.
Pasaulyje yra 18 pingvinų rūšių, gyvenančių skirtingomis sąlygomis įvairiose pasaulio vietose. Pirmiausia, kalbant apie klimato kaitos žalą šiems paukščiams, dėmesys krypdavo į Antarktidą, kur sparčiai tirpsta ledynai. Dabar pavojus tyko visų rūšių pingvinų, net tų, kurie gyvena toli nuo Antarktidos. Pingvinai yra labai ištvermingi, kartais jie vadinami vandenynų kareiviais. Tad jeigu net šie ištvermingieji paukščiai negali prisitaikyti prie pokyčių, vadinasi, pokyčiai kelia grėsmę visiems, net žmonėms.
MALAIZIJA. Sama badžau (sama bajau arba bajau laut) genties nariai gyvena valtyse arba mažuose, polių laikomuose nameliuose, stovinčiuose ant rifų ar salų pakrantėse. Šie jūrų klajokliai klajoja vadinamajame koralų trikampyje tarp Malaizijos, Filipinų ir Indonezijos. Gyventi valtyse darosi vis pavojingiau dėl nenuspėjamų oro sąlygų, audrų. Be to, dėl klimato kaitos, neatsakingos komercinės žvejybos ir taršos sparčiai mažėja žuvų, o šios gentainiams yra pagrindinis maisto ir pragyvenimo šaltinis.
Pačiame koralų trikampyje ir visuose pasaulio vandenynuose dėl klimato kaitos kyla vandens lygis ir jo temperatūra, vanduo tampa rūgštingesnis. Dėl to bąla ir miršta koralai. Regione intensyvėja taifūnai, didėja potvynių ir sausrų mastai.
ČILĖ. Ramiojo vandenyno pakrantėje renkamos jūrinių paukščių išmatos (guano), kurios per laiką susikaupia ir sukietėja storais sluoksniais ant pakrantės ir salų uolų. Kadangi jose yra labai daug fosfatų, azoto, kalio, jomis tręšiama žemė, šios trąšos ypač populiarios tarp ekologinių ūkių savininkų. Kadangi išmatos tokios naudingos, imta labiau rūpintis jūriniais paukščiais, juos saugoti.
Vis dėlto šio gėrio surinkėjai trukdo paukščiams perėti, juos gąsdina, trikdo. Todėl Ramiojo vandenyno pakrantėse rinkti šias išmatas draudžiama. Bet pakrantės kaimeliuose didelė bedarbystė – dėl komercinės žvejybos gerokai sumažėjo žuvų, tad pavieniai žvejai nebesugeba pragyventi. Taigi vietiniai vis tiek renka ir parduoda šias trąšas.
EKVADORAS. Po 2016 m. prie šalies krantų įvykusio žemės drebėjimo kilo didelė humanitarinė krizė. Praradusieji namus apsigyveno laikinose stovyklose, palapinėse, laikinuose „būstuose“ miestelių stadionuose.
Nuo stichinių nelaimių nukentėjusiesiems padedančios humanitarinės organizacijos suteikia pastogę, duoda maisto ir vandens. Bet didžiule aplinką teršiančia problema tapo įvairios atliekos, šiukšlės, ypač plastikas. Labiausiai pažeidžiamose besivystančiose šalyse aplinkos taršos problema yra didžiausia, o tai dar labiau sunkina vietinių žmonių gyvenimą. Ten, kur užteršti geriamojo vandens šaltiniai, galima gerti tik pirktinį vandenį, o jo tara (plastikiniai buteliai ar maišeliai) vis labiau kenkia aplinkai.
TIBETAS. Kinijos okupuotas Tibetas susiduria ne tik su politinėmis, bet ir aplinkosaugos problemomis. Viena iš Kinijos provincijų tapusios šalies gamtai didžiulę neigiamą įtaką daro kasybos pramonė, neatsakingas miškų kirtimas, netinkamas agrikultūros valdymas, užtvankų ant upių statymas. Tibete, kaip ir kitose provincijose, didžiulė oro tarša, nyksta gyvūnija, nes Kinija nedraudžia medžioti retų rūšių gyvūnų dėl trofėjų. Gyvūnų kūno dalys yra naudojamos kinų medicinoje, mėsa prekiaujama turguose.
Kinija skatina kinus kraustytis į Tibetą, šių čia jau daugiau nei tibetiečių. Kinoje nėra privalomos plėtros projektų poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, todėl Tibete kinai elgiasi kaip išmano, neatsakingas jų elgesys kelia pavojų ne tik vietos kultūrai, bet ir gamtai. Negana to, daugybę metų laisvai gyvulius pievose ganę ir kaip klajokliai gyvenę tibetiečiai yra prievarta apgyvendinami mūrinių namelių gyvenvietėse. Teigiama, kad klajodami jie kenkia aplinkai. Iš tikrųjų yra priešingai – toks gyvenimo ir gyvulininkystės būdas yra tvarus, todėl naudingas gamtai.
PERU. Ramiojo vandenyno pietinėje dalyje, Peru ir Čilės pakrantėse yra paplitę tam tikros rūšies (lot. Durvillaea antarctica) raudonieji dumbliai, tarp kitų šios rūšies dumblių jie yra tankiausiai augantys Peru pakrantėse. Dar prieš inkų imperijos laikus šie dumbliai buvo plačiai naudojami ne tik vandenyno pakrančių, bet ir Andų kalnų gyventojų, šie jų keliaudavo įsigyti vandenyno link. Dažniausiai dumbliai naudojami švieži, tačiau kartais, kad būtų lengviau gabenti į atokesnes vietas, džiovinami.
Jūrų gėrybių vartojimas pasaulyje pastaraisiais metais didėja. Jūrų dumbliai yra vieni maistingiausių maisto produktų žemėje, jie naudojami ir medicinoje. Dumbliuose yra įvairių mineralų, vitaminų. Vienas svarbiausių šių raudonųjų dumblių komponentų yra lengvai organizmo įsisavinami proteinai. Be to, jie turi daug amino rūgščių, reikalingų normaliam organizmo funkcionavimui ir smegenų veiklai palaikyti.
