Išgarsėjote viename TV realybės šou „2 barai“. Kaip kilo mintis dalyvauti šiame projekte?
Iš pradžių sakiau, kad tai bus geras žingsnis tiek mano pačios, tiek mūsų su Joringiu Šatu sukurtam prekės ženklui „ŠaŠa“ populiarinti, be to, norėjau būti labiau išgirsta bei matoma. Tačiau vėliau supratau, kad man pačiai reikėjo pokyčių, kažkur viduje kirbėjo ši mintis, kad per daug užsisėdėjau vienoje vietoje, reikia kažką keisti, tačiau garsiai tai pasakiau tik jau išėjusi iš realybės šou. Juk gyvenimas prasideda tada, kai atsistoji nuo sofos ir išeini ten, kur nežinai, kas tavęs laukia, kitaip sakant, išeini iš savo komforto zonos.
Ką naujo išmokote šiame realybės šou?
Tai gera gyvenimo mokykla, kur visas klases „peršoki“ mažiau nei per tris mėnesius. Esu jautri, išgyvenanti dėl mažiausių dalykų, tad šou man padėjo sustiprėti kaip asmenybei bei nebijoti pasakyti savo nuomonę bet kokioje situacijoje. Turbūt vienas didžiausių pokyčių įvyko išėjus: realybės šou padėjo atsirinkti tikrus draugus.
Kokia buvo jūsų kaip stilistės karjeros pradžia?
Drabužių galia mane žavėjo nuo mažens, tačiau tada tai būdavo tik improvizacijos ant savęs ir didelis kalnas rūbų spintose. Rimčiau viskas prasidėjo nuo mano labai gero draugo bei kolegos Joringio Šato. Jis laimėjo televizijos projektą „Aš - stilistas“, tuomet ir mane įtraukė į šią veiklą. Pamažu kartu pradėjome suktis šioje profesijoje. O dar po metų mes labai spontaniškai sugalvojome savo prekės ženklą „ŠaŠa“, kur prasidėjo ne tik stiliaus paslaugos bei drabužių kūryba. Dabar dirbame su televizijos projektais, reklamų filmavimais, fotosesijomis bei asmeninėmis stilisto paslaugomis. O prieš vasarą, kai sukūrėme savo laidą „Ša! Stilistai”.
Kokių savybių turi turėti stilistas?
Stlistas – tai kūrybiškas žmogus, psichologas. Svarbiausia – gera fantazija!
Negaliu teigti, kad tai išmokstama, labiau tai jaučiama. Na, aišku tu visada gali semtis įkvėpimo. Tačiau, aš manau, kad stilistas jaučia, kaip reikia pabaigti vieną ar kitą derinį, kokio aksesuaro ar detalės trūksta įvaizdžiui, kaip parinkti tinkamus drabužius.
Iš kur semiatės įkvėpimo?
Kai pasidarau puodelį kavos ir galiu pabūti su savimi - gimsta geriausios mintys.
Kokių sunkumų tenka patirti?
Didžiausias sunkumas, kai viena turiu nešioti didžiulius maišus, kuprinę ant pečių ir dar krūvą pakabų su drabužiais. Tačiau tokį fizinį krūvį priimu kaip gerą progą pasportuoti.
Jūsų įsimintiniausias įvykis dirbant šį darbą?
Iš karto prisiminiau nuotykį, kai pasiėmėme švarką iš parduotuvės ir nepamatėme, kad nuo jo nebuvo nuimtas magnetas. Iki filmavimo buvo likę nedaug laiko, tad bandėme patys kuo skubiau atsikratyti tuo magnetu: krapštėme su peiliu, atsuktuvu ir viskuo, ką tik turėjome tinkamo po ranka, magnetą išplėšėm, bet švarke palikome didelę skylę... Dabar tai prisiminus juokinga, tačiau tada širdis vartėsi į tą skylę bežiūrint.
Iš šono gali atrodyti, kad stilisto darbas yra lengvas.
Jis toks, kaip ir kiekvienas darbas – neapseina be gerų, malonių ir sunkių dalykų. Turbūt sunkiausia stilisto darbo dalis ta, kurios niekas nemato: sunku keliauti su didžiule krūva rūbų, nešioti juos į valyklą, vėliau pasiimti, grąžinti į parduotuves, vėl surinkti naujus ir t.t. Žmonės mato tik vieną medalio pusę.
Kokia yra stilisto dienotvarkė?
Labai nenuspėjama, tačiau tuo ir įdomi. Vieną dieną galiu lakstyti po parduotuves ir ieškoti drabužių, kitą dieną turiu daug susitikimų, o trečią vyksta koks nors projektas ar fotosesija. Taip pat pasitaiko įdomių projektų kartu su prekybos centrais, butikais ar seminarų universitetuose.
Galbūt turite savo mėgstamiausią stilistą, į kurį norite lygiuotis?
Mano nuomone, gyvenime nereikia lygiuotis į nieką. Svarbu yra stebėti, kaip pats augi bei tobulėji. O dar svarbiau - stengtis būti geresne savo versija.
Ar savo ateitį ir toliau siejate su įvaizdžio kūrimu?
Taip, turime daug gražių planų, kuriuos norėtume įgyvendinti. Ateityje galvojame apie savo „ŠaŠa“ kolekciją bei įvaizdžio namus. Tačiau labai į priekį planuoti nesu linkusi – gyvenimas nenuspėjamas!
