Niekas net neįtartų, kad jis tik prieš kelias savaites grįžo iš Palangos, kur reabilitavosi po sudėtingos širdies šuntavimo operacijos.
„Padarė kapitalinį širdies remontą: iškirpo, įdėjo, prapūtė ir vėl viskas puikiai veikia“, – optimistiškai sako jis. Tačiau realybė nebuvo tokia juokinga.
Garsus aktorius pasakojo, kad rimtus signalus, kad kažkas negerai, ėmė justi maždaug prieš metus. „Pirmiausia – nuovargis, begalinis. Ir dar – širdies ritmo permušimai. Lygioje vietoje, nei jokio papildomo krūvio, nei audringo vakarėlio. Tiesiog, važiuoju mašina ir jaučiu, kad negerai“, – ženklus, kad reikia nedelsiant kreiptis į medikus prisiminė K. Smoriginas.
Pastarųjų verdiktas buvo negailestingas – širdies kraujagyslių susiaurėjimas. Situacija rimta, reikalinga širdies šuntavimo operacija. „Supratau, kad trauktis nėra kur. Antraip gresia labai galingas infarktas. Toks, kuris gali ir pribaigti“, – pasakojo K. Smoriginas.
Nors ir suvokė, kad laukia sudėtinga operacija, kurios metu gydytojai atvers krūtinės ląstą, į viską reagavo ramiai. Dieną prieš operaciją jis dar sugebėjo surengti koncertą Santariškių medikams. Juokiasi, kad tai buvo pirmas pasirodymas gyvenime, kuris prasidėjo 9 ryto.
„Didelė salė, daug žmonių susirinko. O aš dainuoju ir pagaunu save mąstant, kad vos ne visos mano dainos apie mirtį. Kaip tyčia pradedu naują dainą, o ten žodžiai: „Kai pasibaigia šventė ir Dievas gęsina žvakes...“. Matau, kaip arčiausiai sėdinčių gydytojų akys plečiasi ir sakau sau mintyse: „Kostai, ar tik neprisikarksėsi...“. Baigiau koncertą, nusilenkiau ir paprašiau man palinkėti sėkmės“, – prisiminė K. Smoriginas.
Aktorius pats stebisi, kad naktį prieš operaciją miegojo puikiai ir jokių įkyrių minčių, kad gali po jos ir nepabusti, nė nebuvo. „Labiausiai gaila būtų anūkus palikti, nepamatyti, kaip auga. O šiaip... nieko nesu įžeidęs (jei ką ir įžeidęs, tai atsiprašęs), niekam neskolingas, nuodėmių baisių neturiu...“ – akimirkai surimtėja jis.
Operacija, kurios metu K. Smoriginui buvo paimta venos kraujagyslės dalis iš kojos, iš jos suformuoti 4 širdies šuntai, truko apie penkias valandas, prireikė ir kraujo perpylimo.
„Kai atsibudau, pamenu euforiją. Tačiau ne todėl, kad gyvas, o todėl, kad morfijaus gavau“, – vėl linksmai tęsė aktorius.
Po operacijos laukė gydymas ir reabilitacija. „Turėčiau būti tikras paršas, kad sėdėčiau nelaimingas ligoninėje, kur jaučiau tokią meilę ir rūpestį“, – sako jis. Ligoninėje ir reabilitacijos klinikoje garsų pacientą pažino beveik visi: ir personalas, ir kiti ligoniai.
Gydytojai Kostą juokais vadino „mūsų nacionaline vertybe“, o drauge besigydantys prieidavo pagirti už vaidmenį viename ar kitame spektaklyje. Daugelis sakėsi matę miuziklą „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“, kuriame K. Smoriginas atliko labai įtaigų Žygimanto mokytojo ir patarėjo vaidmenį.
„Jaučiausi net nejaukiai ir rausdavau, nes ligoninėje buvo neįprasta komplimentus girdėti, nežinojau, kaip tokioje aplinkoje į juos reaguoti“, – prisipažino aktorius. Todėl jis net nudžiugo, kai kartą susidūrė su jauna sesele, kuri akivaizdžiai neturėjo supratimo, kad prieš ją – garsus pacientas.
K. Smoriginas pasidžiaugė, kad po operacijos gijo labai sėkmingai, gydytojai net stebėjosi, kaip greitai jis stojasi ant kojų. Žinoma, kol pilnai sugis pjūvis ir sukabinti šonkauliai, reikėtų maždaug pusės metų, tačiau po dviejų su puse mėnesio, su gydytojų palaiminimu, aktorius kibo į darbus.
„Toks jau mano charakteris. Negaliu nieko neveikti, tada man darosi neįdomu gyventi“, – šypsosi ir vėl planuoja: pirmiausia atsisveikinimo turas su „Jūrate ir Kastyčiu“, po to koncertai iki pat Naujųjų (paskutinę metų dieną net du pasirodymai Naujametiniame Gala koncerte „Auksiniai duetai“ Vilniuje ir Kaune). Pavasarį – naujas spektaklis.
Atrodo, lyg nieko ir nebūta. Tiesa, vienas esminis pokytis po operacijos yra – nuo 23 metų nuolat rūkęs, aktorius buvo priverstas mesti šį įprotį. „Bet per spektaklį du dūmus iš cigarilės papapsiu, ir viskas, nes vaidmuo to reikalauja. Pajuntu tą šlykštų skonį burnoje ir to pakanka“, – juokiasi jis.
