„Vienuolika metų ir du mėnesiai – tiek laiko prabėgo nuo tos dienos, kai atėjau į „Moters“ redakciją. Savo pirmojoje redaktorės skiltyje, pavadintoje „Už tuos, kurie nebijo skristi!“, rašiau: „O jeigu nepavyks, jeigu suklysi?“ Teisingi, neklystantys, niekada nepasigeriantys, visada tvarkingi, nelipantys per tvorą į kaimyno sodą obuolių, neprisigalvojantys beprotiškų idėjų yra velniškai patogūs. Neiškrentantys iš konteksto. Visada pagalvojantys, kas būtų, jeigu... Būtų patogu standartų neatitinkančiuosius it aštriabriaunes detales paleisti konvejeriu, kad nušlifuotų akis badančius išsišokimus, tačiau sakysiu atvirai – be tų aštrių briaunų būtų beprotiškai nuobodu. Pasaulis be klystančiųjų prarastų labai daug.“
Ir šiandien manau, kad tie, kurie nebijo klysti, visada išskleidžia sparnus. Kai rengėme šį 2018-ųjų sausio numerį, net nepagalvojau, jog ir pirmajame, ir paskutiniame mano su komanda paruoštame numeryje – operos režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Tai, sakyčiau, – lemtingas sutapimas.
Tąkart Dalia buvo nominuota kasmet rengtų „Moters“ apdovanojimų renginyje. Nominacija „Metų premjera“ jai buvo skirta už pasaulines operos tendencijas atspindėjusį G. Puccini „Bohemos“ pastatymą ir naują puslapį Lietuvos operos istorijoje. Ir štai dabar Dalia – ant mūsų numerio viršelio. Ši moteris per dešimt metų sulaužė mūsų šalyje vyravusius stereotipus ir sukūrė visiškai naują reiškinį kultūros padangėje – subūrė išskirtinę „bohemiečių“ trupę. Ji atskleidė ir į pasaulį išleido būrį solistų, klausytis operos atvedė net tuos, kurie apie šį muzikos žanrą nieko nebuvo girdėję. „Nepasiduok, netikėk, kai žmonės sako tau NE ir iš paskutinių jėgų kovok už tuos idealus, kuriais tiki“, – sakė interviu Dalia 2006-ųjų gruodį. Kai ji kuria, būna tokia užsispyrusi maksimalistė, o nuvažiavusi namo pas vyrą Dexterį į Londoną nutyla, nurimsta ir neria į visai kitokį pasaulį.
Šiame pirmame naujų metų numeryje visi herojai yra nebijantys gyventi netradiciškai, kad ir kas tai būtų – šeima, darbas ar pomėgiai. Tai žmonės, kurie, atsistoję prie uždarytų durų, būtinai jas atidarys ir ners tyrinėti to, kas už jų slepiasi. Gal už jų bus ir praradimų, ir nusivylimų, tačiau be šių juk nebus ir atradimų!
Šiek tiek liūdna, bet kartu ir įdomu tyrinėti vienuolikos metų archyvą. „Oho, pažiūrėk, kaip pasikeitė Erika“, – nustemba mano kolegė pamačiusi žurnalistės ir rašytojos Erikos Umbrasaitės nuotrauką prieš daugiau nei dešimtmetį. Taip, tai praeitis, bet ji, pasak mūsų vienos šio numerio herojų norvegų rašytojos Herbjørg Wassmo, lemia ateitį.
Esu dėkinga savo nuostabiai komandai, visiems autoriams, kūrėjams ir fotografams, visiems, kurie per visus šiuos metus keliavo kartu kurdami šį unikalų leidinį. Po dvejų metų 100-ąjį jubiliejų švęsiančio žurnalo, be abejo, nebūtų ir be mūsų skaitytojų. Jeigu niekas nelaukia už durų, tai taip ir lieki stovėti šioje gyvenimo pusėje ir mojuoti nuvažiuojančiam traukiniui.
Durys atsidaro! Kita stotelė – nauji metai. Tegul jie būna visiems laimingi. Linkiu jums, kaip mėgdavo sakyti mano bičiulė Jurga Ivanauskaitė, sėkmes visuose realybės lygmenyse!“ – sako žurnalo „Moteris“ vyriausioji redaktorė Gražina Michnevičiūtė.
Viršelio veidas
• Daugeliui atrodo, kad režisierę Dalia Ibelhauptaitę pažįsta geriau nei savo giminaičius, nes ji – dažna televizijos, radijo laidų dalyvė, yra daugybė interviu su ja, tad susidaro įspūdis, kad apie šios moters gyvenimą žinome viską, tačiau taip nėra. Pasak pačios D. Ibelhauptaitės, ir ta bedugnė tarp viešo ir privataus gyvenimo vis gilėja.
Lietuvą kuriančios moterys
• Lietuvos kariuomenės kapitonė Lina Jieznienė viena iš nedaugelio moterų mūsų šalyje išdrįso vadovauti karių būriui ir netgi kuopai.
Atviras pokalbis
• Norvegų literatūros žvaigždė garsiosios trilogijos – „Dinos knyga“, „Laimės sūnus“, „Karnos kraitis“ – ir daugelio kitų įsimintinų romanų autorė Herbjørg Wassmo „Moters“ žurnalui atvirai prisipažino, kad vaikystėje ją išnaudojo tėvas.
Mano istorija
• Dar visai neseniai Kristina Svitojienė su vyru buvo palaidoję viltį susilaukti antro vaiko, nes gydytojai moteriai diagnozavo ankstyvąją menopauzę. Dabar šeima čiūčiuoja 1,4 metų biologinę dukrą ir globojamą kūdikį.
Žvilgsnis
• Kaip dirbtinis intelektas ir jo revoliuciniai sprendimai keičia pastaraisiais metais jau ir taip neramią mados kasdienybę?
Šventės
• Juoda gelbsti, kai nėra kuo rengtis, o kai reikia sužibėti, ji suteikia mūsų įvaizdžiui rafinuotumo, prabangos ir magijos.
Pažink save
• Kaip svajoti sąmoningai, kaip teisingai formuluoti norus, kad jie išsipildytų? Jie išsipildo tiek, kiek tuo tikime.
Laimingų Naujųjų metų!
