Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pranešė, kad atsisveikinimas su V. Noreika vyks LNOBT Didžiojoje salėje.
Kovo 5 d., pirmadienį, 9-20 val.
Kovo 6 d., antradienį, nuo 9 val.
Karstas išnešamas antradienį 13 val.
Laidotuvės 14 val. Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje. Laidotuves transliuos LRT.
Biografija
Virgilijus Kęstutis Noreika gimė 1935 m. rugsėjo 22 d. Šiauliuose. Mokėsi Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, studijavo konservatorijoje solinį dainavimą (Kipro Petrausko klasė).
Pirmasis iš pokario Lietuvos stažavo Milano teatre „La Scala“, kur paruošė šešis vaidmenis. Buvo operos ir baleto teatro direktorius, meno vadovas, dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Lotynų Amerikos dainavimo akademijoje Karakase (Venesuela), teatre „Estonia“ Taline, Estijos muzikos akademijoje.
Nuo 2003 m. buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operos studijos meno vadovas ir pedagogas.
V. Noreika yra dainavęs daugelio pasaulio teatrų scenose: Maskvos didžiajame teatre (daugiau kaip 50 kartų), Berlyno valstybės operoje, Paryžiaus „Grand Opera“, Buenos Airių „Teatro Colon“, Stokholmo, Sofijos, Belgrado, Budapešto, Bukarešto, Varšuvos, Prahos, Bratislavos, Kijevo, Minsko, Talino, Rygos, Čikagos lietuvių operoje ir kitose scenose.
Dainininkas sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų. Be vaidmenų lietuvių kompozitorių - Kazimiero Viktoro Banaičio, Giedriaus Kuprevičiaus, Vytauto Klovos, Balio Dvariono, Vytauto Laurušo - operose, atliko pagrindines partijas žymiausių užsienio kompozitorių operose: Don Josė (Georges'o Bizeto „Carmen“), Wertherio (Jules'o Massenet'o „Werther“), Edgardo, Nemorino (Gaetano Donizetti'o „Lucia di Lammermoor“, „Meilės eleksyras“), Lensky'io (Piotro Čaikovskio „Eugene Onegin“), Otello, Alfredo, Hercogo (Giuseppės Verdžio „Otello“, „La Traviata“, „Rigoletto“), Cavaradossio, Johnsono, Rodolfo (Giacomo Puccinio „Tosca“, „Manon Lescaut“, „La Boheme“) ir kitas.
V. Noreika atliko ir solinius koncertus, jų yra surengęs daugiau kaip 700. Tenoro partijas atliko G. Verdžio „Requiem“, Ludwigo van Beethoveno „IX simfonijoje“ ir kt. Koncertavo su Lietuvos ir užsienio šalių orkestrais.
V. Noreika už kūrybą ir nuopelnus įvertintas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje - 1991 m. tapo Baltimorės miesto ir Merilendo valstijos (JAV) garbės piliečiu, 1995 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinu, 1995 m. - Švedijos karališkojo „Šiaurės žvaigždės“ I-ojo laipsnio ordino Riterio kryžiumi, 2003 m. - ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, 2004 metais jam įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2005 m. - Estijos „Baltosios žvaigždės“ II-ojo laipsnio ordinas, 2010 m. - Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, „už aukščiausią vokalinį meistriškumą ir neblėstantį talentą“ ir daugelis kitų apdovanojimų.
V. Noreikos mokiniai: Edgaras Montvidas-Prudkauskas, Liudas Norvaišas, Eugenijus Chrebtovas, Algirdas Janutas, Sergejus Larinas, Arūnas Malikėnas, Arvydas Markauskas, Laimonas Pautienius, Audrius Rubežius, Jonas Sakalauskas, Bronius Tamašauskas, Merūnas Vitulskis, Vaidas Vyšniauskas, Mindaugas Žemaitis ir kiti.
Virgilijus Noreika buvo ir SSKP narys, LSSR AT deputatas, dukart kandidatavo į Seimą.
Buvo vedęs pianistę ir koncertmeisterę Žanetą Noreikienę. Antroji žmona – baleto solistė, baleto mokyklos mokytoja Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė (g. 1958). Užaugino sūnų Virgilijų ir dukrą Rasą iš pirmosios santuokos.
Atminimas
Viktoras Gerulaitis, maestro draugas bei bendražygis, prieš trejus metus Virgilijui Noreikai minint 80-metį įteikė dovaną – kūrybinę biografiją „Virgilijus Noreika. Ir kur benueičiau...“.
„Niekada iki šiol nebuvo parašyta net kokia kuklutė knygelė ar studija apie visų laikų geriausią Lietuvos dainininką Virgilijų Noreiką. Artėjo profesoriaus aštuoniasdešimtetis. Kas beliko?“, – šypsosi knygos autorius Viktoras Gerulaitis.
Tačiau rašytojas pripažįsta, kad per amžius bus gėda Lietuvos valdžioms ir prie jų besišliejusiems meno „ekspertams“, delsiusiems pripažinti Virgilijaus Noreikos nuopelnus menui. Tik sulaukusiam 75-erių, jam buvo nuspręsta paskirti Nacionalinę kultūros ir meno premiją. „Tai skandalingas elgesys“, – sako Viktoras Gerulaitis, pats nusprendęs įamžinti maestro Virgilijaus Noreikos pėdsaką ne tik muzikos, bet ir Lietuvos kultūros istorijoje.
Įspūdingo balso savininkas, tenoras Virgilijus Noreika sako: „Vos gimęs, labai gerai užrėkiau. Nuo to viskas ir prasidėjo“.
Knyga „Virgilijus Noreika. Ir kur benueičiau“ – tai netradicinė monografija, mat knygos autorius kviečia skaitytoją pažvelgti anapus afišų, ten, kur baigiasi teatras ir prasideda tikrovė. Knygoje – atviras, nuoširdus, smagus dialogas apie muziką ir gyvenimą, kaip nuotykį.
Scenos uždanga muzikos grandui atsivėrė apie 3000 kartų, rampos šviesoje Virgilijus Noreika išstovėjo daugiau kaip 5000 valandų, operos scenoje dainavo 55 metus...
„Virgilijus Noreika yra Lietuvos vokalo genijus ir taškas. Jam prilygsta nebent V. Urmanavičiūtė, kuri iki šiol gailisi, kad neteko mokytis pas Virgilijų Noreiką“, – sako Viktoras Gerulaitis.
