Savaitgalį baigėsi visame pasaulyje minėta Alkoholikų vaikų savaitė. Lietuvoje šią savaitę inicijavusios organizacijos „Mentor Lietuva“ pateikiama statistika byloja, jog šalyje nėra nei vieno žmogaus, kuris savo artimiausioje aplinkoje nebūtų susidūręs su alkoholio vartojimo problemų turinčiu asmeniu ir net vienas iš keturių vaikų auga šeimoje, kurios nariai turi priklausomybių.
„Kai tenka sutikti alkoholikų artimuosius – žmonas ar vaikus, pirmiausia, kas krenta į akis, tai jų jaučiamas savotiškas kaltės jausmas, atsakomybė už esamą problemą. Tokie žmonės klausia, ką jie galėtų padaryti: geriau mokytis, susitvarkyti, klausyti, būti geresniais, kad jų artimas nustotų gerti. Antra, jaučiama nuolatinė baimė, nes girtas žmogus labai dažnai yra neprognozuojamas ir smurtauja“, – sako biomedicinos mokslų daktaras, profesorius, gydytojas psichiatras Aurelijus Veryga.
Jo teigimu, liūdniausia tai, jog iš vaiko atimama galimybė pasidžiaugti vaikyste. „Nepasitikėdamas suaugusiu, jis turi išmokti pasirūpinti savimi ir, dažnai, prisigėrusiu tėčiu ar mama. Tai labai rimta trauma, su kuria tvarkytis ir ją išgydyti – sunku. Kone visi vaikai, dėl suaugusiųjų elgesio netekę vaikystės ir matydami siaubingą padėtį namuose, tvirtina, kad jie nebus tokie, kaip tėvai, tačiau, kai nematai kitokio, sveiko gyvenimo modulio, neišspręstos problemos suaugus nesibaigia“, – apgailestauja A. Veryga. Pasak jo, labai dažnai alkoholikų vaikai patys gana anksti ima vartoti alkoholį, yra pikti, irzlūs, turi bendravimo ir pasitikėjimo kitais bėdų, nemoka valdyti streso. Jų tarpusavio santykiai yra tarsi per jėgą, atstumą ar net pabėgimą.
Profesoriaus teigimu, dėl galimų baisių pasekmių, dar vaikystėje būtina ieškoti pagalbos ir čia gali padėti atsakingos institucijos ir tarnybos, socialiniai pedagogai ir psichologai mokyklose, religinės bendruomenės bei kiti suaugę, su alkoholiu neturintys bėdų žmonės, pavyzdžiui, kaimynai.
„Dėl to, kad geriantis ir savęs nevaldantis žmogus yra tarsi nustumiamas į užribį, ir dėl to, kad prašyti pagalbos ir garsiai prabilti apie problemą yra gėda, tiek pats geriantysis, tiek šalia jo esantys žmonės piktnaudžiavimą svaigiaisiais gėrimais slepia. Tad, pirmiausia, ką turėtume suvokti, yra tai, jog kalbėjimas gali tapti ne tik vaiko išsilaisvinimu iš problemos, bet ir stimulu tėvams išgirsti, kaip jis skriaudžia savo vaiką bei susiimti“, – sako psichiatras A. Veryga.
Jis atkreipia dėmesį ir į tai, jog labai daug žmonių nesuvokia, kada alkoholio vartojimas tampa žalingu sau ir vaikams. „Problemos darbe ir su darbu, susidūrimas su teisėsauga, smurtas – yra realios priklausomybės ribos. Net retkarčiais išgerdami ar rūkydami, niekaip neišaiškinsite vaikui, jog taip elgtis nedera. Jie mokosi ne klausydami, o sekdami jūsų pavyzdžiu. Pasistenkime, kad vaikai netaptų mūsų netinkamo elgesio įkaitais“, – ragina p. Veryga.
