Tokius alergijos maistui požymius šiandien pastebi ne tik gydytojai, bet ir tėvai. Apklausoje apie 1–3 metų amžiaus vaikų mitybą tėvai atskleidė, jog vienas mažylis iš penkių (21 proc.) Lietuvoje yra susidūręs su alergija maisto produktams. Tačiau išvengti alergijos labai paprasta – galvojant apie vaikų racioną tereikia taikyti tris mitybos taisykles.
Venkite lepinti vaikus alergizuojančiais skanėstais
Alergija maisto produktams atsiranda dar kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje, kuomet vaiko imuninė sistema kovoja su į organizmą patenkančiomis medžiagomis. Kauno klinikų vaikų alergologijos sektoriaus vadovė doc. dr. Jolanta Kudzytė pastebi, kad kartais tėvai iš per didelės meilės vaikams nori mažamečius palepinti ir duoda jiems alergiją sukeliančių skanėstų.
„Mažamečius vaikus ypatingai traukia spalvoti ir saldūs skanėstai – nors tėvai juos vaikams perka ir nedažnai, tačiau didesnis įvairių pyragaičių ar saldumynų kiekis, kuriuose yra sintetinių maisto priedų – dažiklių, dirbtinių saldiklių, antioksidantų, konservantų, aromato ir skonio stipriklių – vaiko organizmui gali būti žalingas. Tokias medžiagas vaiko organizmas dar tik mokosi priimti ir apdoroti, tad iki mokyklinio amžiaus vaikams jų reikėtų vengti“, – pataria alergologė J. Kudzytė
Gydytoja pastebi, kad alergijas gali sukelti ir labai maži alergizuojančio maisto kiekiai, pavyzdžiui, net ir kruopelė varškės ar pusė riešuto – dėl šios priežasties tėvai turėtų atidžiai skaityti vaikams duodamų produktų sudėties etiketes ir žinoti, kokios medžiagos sudaro mažamečio mitybos racioną.
Pieno produktai, kiaušiniai ir javai – su atsarga
J. Kudzytė pasakoja, kad alergijas gali sukelti ir javai, taip pat kiaušiniai ir jų produktai. „Vaikams su atsarga reikėtų duoti žuvies produktų, taip pat žemės, migdolų, lazdynų riešutų ar jų produktų bei vengti pieno gaminių“.
Karvės pieno produktus gydytoja rekomenduoja keisti į specialius hidrolizuotus pieno mišinukus vaikams iki vienerių metų amžiaus, o šiek tiek vyresniems vaikams jau galima duoti ryžių, sojų ar avižų pieno. Kadangi vaikai dažnai alergiški maistui, kuriuose yra kviečių ar jų pėdsakų, pavyzdžiui, manų košei ar baltai duonai, vaikui duodant šiuos produktus taip pat reikia labai atidžiai skaityti produktų sudėties etiketes.
„Įvairias maisto alergijas vaikai dažniausiai „išauga“ pasiekę šešerių metų amžių, tačiau kartais – tik sulaukę pilnametystės. Vis tik alergija riešutams, žuviai ar kitoms jūros gėrybėms gali likti ir visą gyvenimą, tad mityba reikės rūpintis visada“, – tęsia Kauno klinikų vaikų alergologijos sektoriaus vadovė.
Nauji maisto produktai – pamažu
Pasak gydytojos, tėvai dažnai nori ugdyti augančio vaiko skonį ir skuba supažindinti jį su naujais maisto produktais, tačiau plėsti mitybos racioną reikia atsargiai. Vienas iš tokių produktų yra lietuvių nuo seno pamėgtas medus – dėl jo sudėtyje esančių hormoninių medžiagų alergologė pataria vaikams iki trejų metų medaus neduoti.
„Su dar nebandytais maisto produktais mažamečiai vaikai turėtų susipažinti pamažu – tėvai turėtų duoti po vieną naują produktą per dieną ir atidžiai stebėti mažamečių organizmo reakciją. Jei maistas vaikams alergijos nesukelia, jo galima duoti ir dažniau. Ypač atsargiai maitinti naujais maisto produktais vaikus reikėtų tuomet, kai vyresnieji šeimos nariai patys yra alergiški – tokiu atveju vaikas gali būti labiau linkęs į alergines organizmo reakcijas“, – pasakoja J. Kudzytė.
Siekiant kuo plačiau informuoti visuomenę, o ypač tėvus, apie tinkamos 1-3 m. vaikų mitybos svarbą, balandžio 25 d. buvo pristatytas socialinis projektas „Vaikas – ne suaugęs“, kuriam talkina Lietuvos vaikų gastroenterologai, dietologai ir kiti vaikų mitybos specialistai. Apklausa vyko 2016 m. vasario ir kovo mėn. interneto portale www.tavovaikas.lt, iš viso jame dalyvavo 660 tėvų.
