Šventinis laikotarpis dažnai atneša ne tik džiaugsmą, malonias staigmenas ir ypatingą dvasią, bet ir galvos skausmo. Turbūt dauguma svajoja ir planuoja laisvas dienas ar vaikų atostogas išnaudoti buvimui kartu su artimaisiais, pokalbiams ir žaidimams, bet kartais pasiruošimas šventėms atima tiek jėgų, kad galiausiai tesinori sėdėti prie televizoriaus ar visą dieną nepakilti nuo vaišių stalo.

Susibūrimai su giminaičiais, persirengėlių vakarėlis ar kelionė į kitą šalies kraštą, ar į užsienį, gali tapti dvigubu iššūkiu, jei tenka rūpintis ne tik savimi, bet ir mažais vaikais. Tačiau knygos „Protingas vaikas“ autoriai dr. Daniel J. Siegel ir dr. Tina Payne Bryson pabrėžia, kad kiekviena, net iš pažiūros nepalankiai atrodanti situacija ar konfliktas gali tapti prasminga pamoka. Darnų smegenų vystymąsi ir jo įtaką vaiko elgsenai bei savijautai nagrinėjantys mokslininkai neleidžia abejoti bendravimo svarba ir konkrečiais pavyzdžiais iliustruoja reakcijų svarbą ieškant tinkamiausio sprendimo auklėjant savo vaikus.

Kartais tėvai taip įsisuka į auklėtojų ir prižiūrėtojų rolę, kad tarsi pamiršta, jog už taisykles, ribas, pasiekimus ir fizinį saugumą ne mažiau svarbu ir smagus laikas drauge, juokas ir žaidimai, pamiršta tiesiog linksmai leisti laiką su šeima: žaisti, tyrinėti ir bendrauti. Šventinis laikotarpis puiki proga išnaudoti laisvą laiką ir sustiprinti ryšį su savo vaikais bei kurti tradicijas, kurios siesis ne su televizoriumi ar žibančiomis lemputėmis, o pokalbiais, šypsenomis ir bendrumo jausmu.

Knygoje „Protingas vaikas“ pateikiama 12 strategijų, kaip užauginti laimingą vaiką. Dalis patarimų puikiai tinka šventiniam laikui:

1. Užsiimkite bendra veikla. Darbas ar pramogos kartu ne tik suvienija bendram tikslui, bet ir padeda atsiverti. Kepkite sausainius, puoškite namus, žaiskite stalo žaidimus ar eikite pasivaikščioti. Geriausia kalbėtis su vaiku tuo pat metu užsiimant kuo nors kitu. Vaikas lengviau dalijasi išgyvenimais ir kalbasi, kai ką nors stato, žaidžia kortomis ar jums drauge važiuojant automobiliu, o ne tada, kai atsisėdate ir žiūrėdami tiesiai į akis prašote, kad jis atsivertų. Išsipasakoti svarbu bet kokio amžiaus vaikui. Tai padeda suprasti jausmus ir įvykius. Skatinkite bendrauti brolius ir seseris. Praplėškite naują spalvotų piešimo kreidelių dėžutę ir pasiūlykite kartu ant šaligatvio nupiešti didžiulę pabaisą. Duokite filmavimo kamerą sukurti filmą. Pasiūlykite sugalvoti staigmeną seneliams. Ką beveiktumėte – važinėtumėte dviračiais, žaistumėte stalo žaidimus, keptumėte sausainius, susivieniję apšaudytumėte mamą vandens šautuvais – visada stenkitės stiprinti ryšius tarp brolių ir seserų.

2. Dalinkitės prisiminimais. Papasakokite apie savo vaikystės Kalėdas, išklausykite vaikų prisiminimų, skatinkite juos pasidalinti savo patyrimais, džiaugsmais ir svajonėmis. Atviras pokalbis padės geriau viens kitą pažinti ir suprasti. Klausinėkite, su kokiomis emocijomis, kvapu, spalva vaikams siejasi šventės. Pavartykite senus nuotraukų albumus, aptarkite bendrus prisiminimus. Kurkite prisiminimų knygutę, kartu įamžinkite šių metų šventes – fotografuodami, rašydami, piešdami, leiskite kiekvienam prisidėti prie kūrybinio proceso. Iškilus skaudžioms temoms, neignoruokite jų. Klausinėdami ir skatindami atsiminimą, padėsite vaikams neužmiršti ir suprasti svarbius praeities įvykius, ir tai leis geriau suvokti, kas vyksta su jais dabartyje.

3. Žaiskite improvizacinius žaidimus. „Žaismingas auklėjimas“ yra vienas geriausių būdų mokyti vaikus kurti santykius. Teigiamos patirties vaikai įgyja iš žmonių, su kuriais praleidžia daugiausia laiko – savo tėvų. Žaiskite žaidimus. Pasakokite pokštus. Nebijokite atrodyti kvaili. Domėkitės, kas jiems rūpi. Kuo labiau vaikams patiks būti su jumis ir kitais šeimos nariais, tuo labiau jie vertins ryšius ir ateityje norės tik teigiamų, normalių ir sveikų santykių. Nepamiršdami ne tik auklėti, bet ir pakvailioti, parodysite, kad santykiai teikia daug džiaugsmo. Improvizaciniai žaidimai skatina gebėjimą priimti. Kuris nors pasako sakinį, kitas tęsia ir taip iš eilės kiekvienas, pridėdamas po sakinį, rutulioja istoriją. Tokie žaidimai ne tik linksmina, bet ir moko vaikus būti pasirengusius netikėtiems posūkiams, kuriuos jiems pateiks gyvenimas. Spontaniškumas ir kūrybiškumas yra svarbūs gebėjimai, o naujumas skatina dopamino gamybą.

4. Mokykite empatijos. Vaikai negimsta norėdami dalytis žaislais, dovanomis ar saldainiais. Mažylio žodyne dominuojančios frazės „mano“, „man“ ir net „ne“ pabrėžia, kad jis nesupranta, ką reiškia būti „mes“ dalimi. gebėjimo dalytis, atleisti, pasiaukoti ir išklausyti reikia mokytis. Šventinis laikotarpis, žaidimai su sesėmis, broliais, pusbroliais ar draugų vaikais gali tapti puiki proga mokytis bendrauti ir suprasti kito jausmus. Net ir konfliktinėje situacijoje ne akcentuojant kaltę, ne neigiant ginčo svarbą ar jį ignoruojant, o būtent įsigilinant į vaiko jausmus, klausiant kodėl jis pasielgė agresyviai, piktai ar nedraugiškai, ir po to paskatinant jį pagalvoti ir apie kito vaiko jausmus, emocijas, poelgio ar žodžių priežastis, vaikas gaus didžiausią pamoką, kuri išmokys jį geriau suprasti save ir spręsti konfliktus ir ateityje. Tai padės vaikams suprasti, kad jie yra platesnio santykių pasaulio dalis, kur svarbūs jausmai.

5. Aktyviai pramogaukite. Judėkite. Užuot susispaudę ant sofos ar visą dieną slankioję aplink vaišų stalą, išeikite į lauką, statykite sniego senį, čiuožkite, slidinėkite, leiskitės rogutėmis nuo kalno. Net jei oras itin žvarbus ar bijote peršalti, pajudėti galite ir viduje - surenkite pritūpimų ar atsispaudimų varžybas ar kalėdinę diskoteką. Būkite kūrybiški. Įtraukite ir vaikus. Tyrimai rodo, kad fizinis judėjimas tiesiogiai veikia smegenų cheminę sandarą: keičiant fizinę būseną, pavyzdžiui, pajudant ar atsipalaiduojant, keičiasi ir emocinė būsena.