Edukacinė platforma mazujuekspertumokykla.lt kviečia Vasario 16-ąją ne tik pasimėgauti vienu iš nedaugelio laisvadienių savaitės viduryje, bet ir paminėti šią šventę taip, kad vaikams ji įsimintų ilgam. Juk teigiami pojūčiai – geriausias būdas ugdyti mažųjų pilietiškumą! Kaip tai padaryti žaismingai ir vaikams suprantamai, pataria istorikė dr. Živilė Mikailienė.
„Mažiesiems nelengva paaiškinti istorines datas, nes jie neturi mums, suaugusiesiems, būdingo laiko tėkmės suvokimo. Dešimt, šimtas ar tūkstantis metų vaikams yra nesuvokiamas laiko nuotolis, todėl, aiškinant datas, geriau tiesiog apsiriboti žodžiais „seniai“ ar „labai seniai“ ir išskirti tik pačius svarbiausius įvykius. Kasmet besikartojančio gimtadienio, kurį švenčia ir pats vaikas, analogija yra vienas taikliausių būdų vaikams paaiškinti kažkada vykusių įvykių sąsajas su dabartimi“, – sako dr. Ž. Mikailienė.
Lietuvos gimtadienis – diena, kai per įvairias veiklas galime vaikams paaiškinti, kas yra Tėvynės meilė, atsidavimas savo šaliai, patriotizmas. Norėdami, kad vaikas „užsikrėstų“ patriotiškumu, turime nepraleisti svarbių valstybės švenčių ir jas nuoširdžiai paminėti.
Idėjos, kaip švęsti Vasario 16–ąją su vaikais:
* Susėskite drauge pavartyti šeimos albumų, papasakokite vaikams apie senelius, prosenelius, proprosenelius: kokie jų vardai, iš kur jie kilę, ką veikė (vaikai susidomėję patys užduos daugybę klausimų).
* Labai įdomia ir įtraukiančia veikla gali tapti šeimos genealoginio medžio kūrimas – mes, suaugusieji, galime nubraižyti šakas, įrašyti šeimos narių vardus, o vaikai iliustruos medį piešiniais. O galbūt šeimoje yra senolių, prisimenančių dar tarpukario Lietuvos laikus? Jų pasakojimai galėtų tapti puikiu šeimos ir valstybės istoriją siejančiu pavyzdžiu.
* Parodykite vaikams Lietuvos žemėlapį, drauge suraskite sostinę Vilnių, didžiuosius miestus bei tuos, iš kurių esate kilę jūs patys, jūsų tėvai ir seneliai. Palyginkite Lietuvą su kitomis šalimis – didelė ji ar maža? Vėliau kartu su vaikais galite atlikti įvairias užduotis: ant balto lapo nubrėžkite Lietuvos sienas, o patys vaikai tegul žemėlapyje nupiešia žmones, įžymius pastatus, Lietuvoje augančius medžius, gyvenančius gyvūnus ir kt.
* Puikus demokratijos ugdymo pavyzdys – svarbiais klausimais namuose rengiami balsavimai, kuriuose kiekvienas šeimos narys mokosi ne tik pareikšti savo nuomonę, bet ir gerbti kitą. Būtinai kartu su vaikais dalyvaukite valdžios rinkimuose, paaiškinkime, kodėl kiekvienas pilietis privalo juose dalyvauti.
* Mokykime vaikus, kad demokratija bei laisvė yra neatsiejamos nuo atsakomybės. Tad vaikas turi žinoti ne tik savo teises, bet ir pareigas. Mažųjų pareigos taip pat nedidelės – susitvarkyti žaislus, padėti mamai ar kitiems šeimos nariams atlikti nedidelius darbelius. Nedideli darbai gali virsti ir didesniais – surengus bendruomenės talką surinkti šiukšles iš gretimo parko ar miškelio, padėti greta gyvenančiam senam, neįgaliam ar skurstančiam žmogui.
* Neatsiejamas (ir privalomas) valstybinių švenčių atributas yra prie kiekvienų namų ar įstaigų plevėsuojanti Lietuvos vėliava. Iš tiesų, Lietuvos valstybės gimtadienis – galimybė vaikus supažindinti su valstybės simboliais – vėliava, herbu, himnu. Vėliavas lengvai rasite plevėsuojančias prie kiekvieno namo, tačiau galite ir patys namuose pasigaminti vėliavėlę ir ja mojuodami išeiti į gatvę, į miesto šventę.
* Vienas iš paprasčiausių (ir saldžiausių) būdų supažindinti vaikus su Lietuvos vėliavos spalvomis bei jų reikšme – kartu gaminant trispalves vaišes. Pavyzdžiui, vaisių vėrinėlius (įvairiaspalvės vynuogės arba geltonas melionas, žalias kivis, raudona braškė), trispalvę želę. Drauge su vaikais gamindami vaišes, galime papasakoti, jog vėliava yra ypatingas tautos ir valstybės skiriamasis simbolis, rodantis jos pripažinimą tarp kitų tautų ar valstybių. Lietuvos trispalvė yra palyginti nesena – sukurta maždaug prieš 100 metų – 1918 m. Vėliavos spalvos parinktos neatsitiktinai, kiekviena jų turi savo reikšmę – geltona reiškia saulę, šviesą, gerovę, žalia – gamtos grožį, laisvę ir viltį, raudona – gimtąją žemę, drąsą ir už Tėvynę pralietą kraują.
* Taip pat galima namuose surengti ir nedidelį Lietuvai skirtų dainų, eilėraščių, ar savo kurtų trumpų istorijų konkursą, o nugalėtoją apdovanoti prizu. Vyresnio amžiaus vaikai, padedami tėvelių, galėtų surengti istorinę viktoriną.
* Kartu su vaikais dalyvaukite šventiniuose renginiuose, nes būtent juose kaip niekur kitur pajuntamas bendrumo, buvimo viena tauta, pasididžiavimo savo valstybe jausmas. Puiki mintis vasario 16–ąją vilniečiams ar atvykusiems svečiams aplankyti įžymų sostinės pastatą – Signatarų namus, esančius Pilies gatvėje Nr. 26. Būtent čia 1918 m. vasario 16 d. pasirašytas svarbus Lietuvos nepriklausomybei dokumentas – nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktas. Čia veikia muziejus. Šią dieną galime švęsti ir aplankydami senąją Lietuvos valstybės istoriją menančius objektus – aplankyti Valdovų rūmus, nuvykti į senąsias Lietuvos sostines – Kernavę, Trakus, aplankyti netoli mūsų gyvenamosios vietovės esančius piliakalnius, pilis ar dvarus. Juk kiekviename Lietuvos mieste, miestelyje ar regione yra istoriniai objektai, pasakojantys svarbius Lietuvos valstybei įvykius.
