Jam antrina mokslininkė, dr. Edita Kondrotienė, kuri įsitikinusi, kad sveikatos būklę ir gerą savijautą galima pakoreguoti, jei daugiau dėmesio atkreipsime į mitybą bei maisto produktus, kuriuos dedame į savo lėkštę.
Apie tai, kaip lietuviams suvalgyti daugiau vertingų medžiagų, prisotinti organizmą mikro ir makroelementais, du mokslininkai pasidalijo tinklalaidėje apie gyvenseną „Gyvensenos paraštėse“.
Mokslininkai įsitikinę – mityba yra vienas svarbiausių raktų į gerą sveikatą ir savijautą.
Mityba ir judėjimas – pagrindiniai poliai
Dr. Tomas Vaičiūnas sako, kad judėjimas, aktyvus gyvenimo būdas ir mitybos grandinė yra pagrindiniai poliai, ant kurių laikosi gyvensenos medicina. Ir gyvensenos medicina yra tai, ką žmogus gali padaryti pats.
Jis pabrėžia, kad itin svarbu tinkamai sudėlioti savo dienotvarkę taip, kad joje atsirastų laiko tiek sportui, tiek kokybiškam maistui, tačiau būtent tai ir yra iššūkis ne tik lietuviams, bet ir visiems europiečiams bei amerikiečiams: „Kartais daugeliui atrodo, kad gyvename medicinos technologijų pažangos laikais, todėl kai kurie gyvensenos modifikavimo veiksniai, tokie paprasti kaip daugiau judėjimo ar pilnavertiško maisto ir pažiūros atrodytų per paprasti, kad turėtų tokios milžiniškos įtakos mūsų ligų atsiradimui ir sustabdymui.
Pastebima tendencija, kad nefarmakologinės gyvensenos modifikacijos, kurios prasideda mitybos raciono keitimu į vertingesnį maistą arba aktyvesnis kasdienis judėjimas, ne tik padeda nutolinti galimas lėtines ligas, bet net ir sustabdo jų progresą“, – įsitikinęs Tomas Vaičiūnas.
Įvardijo, kaip turi atrodyti maisto porcija
Tinklalaidėje „Gyvensenos paraštėse“ laidos vedėjai Editai Kondrotienei paprašius pasidalinti, kaip turėtų atrodyti suaugusio žmogaus maisto porcija, ką reikėtų dėti į lėkštę, kad mityba būtų visavertė ir darytų teigiamą įtaką sveikatai, gyvensenos medicinos ekspertas Tomas Vaičiūnas davė šiuos patarimus.
„Nors pasaulyje egzistuoja nemažai įvairiausių dietų, vis tik vienas svarbiausių kriterijų, jeigu norite turėti gerą sveikatą, yra pilnos struktūros augalinio pagrindo produktų vartojimas.
Tai nereiškia, kad mes turime pašalinti iš raciono mėsą, žuvį ar kiaušinius. Tikrai ne. Svarbiausia yra tai, kad kasdienės mitybos pagrindą sudarytų pilno grūdo grūdinės kultūros, vaisiai, daržovės, riešutai, ankštiniai produktai, o šalia – kas tik norite. Deja, bet dabar viską daugelis daro atvirkščiai“, – šypsosi mokslininkas.
„Jei neturime spalvų, turėsime problemų“
Tomas Vaičiūnas, kalbėdamas apie sveiką gyvenseną bei lietuvių mitybos įpročius, pabrėžia, kad itin svarbu valgyti produktus, kurie yra įvairių spalvų. „Deja, bet žvelgiant į tipinę virtuvę, apsiribojame sočiaisiais riebalais ir paprastuoju cukrumi, o tuos junginius, kurie savyje neša antioksidantų, polifenolių ir pan., naudojame tik kaip papuošimą dėl spalvos.
Mėgstu sąvoką – jeigu neturime spalvų maiste, tai turėsime daug problemų. Esame pamiršę, kiek skonių ir formų turime gamtoje, tačiau daugybę produktų mes eliminuojame.“
Mityba yra viena iš svarbiausių geros sveikatos ir geros savijautos raktų. Tinklalaidėje „Gyvensenos paraštėse“ du mokslininkai – Tomas Vaičiūnas ir Edita Kondrotienė, dalinasi mokslu paremta informacija apie tai, kokie mūsų gyvensenos ir ypač mitybos aspektai šiandien moksle įvardijami kaip itin reikšmingi, formuojantys kasdieninę savijautą ir bazinę sveikatą.
Laidą žiūrėkite čia:
