Nuo mažens buvote gabi ir apdovanota ne vienu talentu – puikiai mokėtės, grojote fortepijonu. Galėjote rinktis ne tik bet kurią mokslo sritį, bet ir konservatoriją, tačiau pasirinkote mediciną. Kodėl?
Muzika man ir dabar labai artima. Tikriausiai, galėjau tapti ir pianiste – visa mano vaikystė praleista prie fortepijono. O mano muzikos mokytoja iš tiesų siūlė stoti į konservatoriją, pianino klasę. Tačiau nugalėjo medicina. Esu iš medikų šeimos, todėl nuo pat vaikystės žinojau, kad mano kelias – medicina. Tėtis, Eugenijus Tiškus, yra gydytojas akušeris ginekologas, iki šiol vadovauja Alytaus ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriui. Šviesaus atminimo mamytė Rūta Tiškuvienė buvo akušerė. Taigi mano pasirinkimas, galima sakyti, paveldėtas. Vaikystėje daug laiko teko praleisti poliklinikoje ir ligoninėje – tėvų kabinetuose. Man tai buvo natūralu ir sava. Be to, giminėje nemažai medikų – dėdė Gintautas Tiškus ir brolis Mindaugas Tiškus yra gydytojai chirurgai, kitas dėdė yra veterinarijos gydytojas. Stojau į mediciną dar tiksliai nežinodama, kurią sritį rinksiuosi, tačiau, kai pradėjome mokytis klinikinius dalykus, viskas labai natūraliai susidėliojo.
Iki šiol Lietuvoje apie gimdos randus mažai kalbama, o mokslinių tyrimų visai nebuvo atlikta, kodėl pasirinkote būtent šią specializaciją?
Mano doktorantūros tema buvo apie ultragarsinį gimdos rando ištyrimą po cezario pjūvio operacijos („Ultragarsinių prognozinių gimdos rando po cezario pjūvio operacijos požymių paieška“), todėl domėjimasis rando sukeltomis komplikacijomis man labai artimas. Iš tiesų, iki šiol Lietuvoje apie gimdos randus buvo mažai kalbama, o ir mokslinių tyrimų nebuvo atlikta. Rekomendacijų apie rando ultragarsinį tyrimą taip pat nebuvo. Be to, gimdos randas po anksčiau atliktos cezario pjūvio operacijos yra pagrindinė priežastis dėl kurios gali atsirasti patologinis placentos prisitvirtinimas. O tai jau kita mano domėjimosi sritis. Jau kelerius metus esu Tarptautinės patologinio placentos prisitvirtinimo draugijos (angl. IS-PAS, International society of Placenta accreta spectrum disorders) narė, atstovauju Kauno klinikų akušerijos ir ginekologijos klinikai. Šioje srityje matome daug veiklos ir galimų projektų. Mano specializacija yra perinatologija ir ultragarsinis tyrimas akušerijoje. Nuolat augantis cezario pjūvio operacijų skaičius bei moterų, pastojusių su randu gimdoje, skaičius rodo, kad gydytojai vis dažniau susidurs su gimdos rando keliamais iššūkiais.
Metų pradžioje priimtas įstatymas, kuris leidžia gimdyvėms nuspręsti: gimdyti natūraliu būdu ar daryti cezario pjūvio operaciją. Kaip po šio įstatymo pasikeitė Jūsų darbinė aplinka, ar moterys nepradėjo piktnaudžiauti šiuo įstatymu?
Įstatymas, leidžiantis pasirinkti gimdyti atliekant cezario pjūvio operaciją, sulaukė nemažai reakcijų tiek iš gydytojų, tiek iš pacienčių. Deja, kaip paaiškėjo, įstatymas turi nemažai trūkumų ir jo įgyvendinimas bent jau didžiosiose Lietuvos įstaigose nėra pradėtas. Lietuvos akušerių ginekologų draugija siūlė koreguoti įstatymą. Taigi mano aplinkoje piktnaudžiavimo šiuo įstatymu tikrai nebuvo. Visuomet, konsultuodami nėščiąsias dėl gimdymo būdo, išsamiai aptariame operacijos galimybes, galimus privalumus ir trūkumus. Kuomet akušerinė situacija nėra aiški arba pacientė nesutinka gimdyti natūraliu būdu, nors tam nėra aiškios medicininės priežasties, kviečiamas gydytojų specialistų konsiliumas ir priimamas tinkamiausias individualus sprendimas. Nors cezario pjūvio operacija yra laikoma saugia ir paprastai atliekama operacija, tačiau ji neapsaugo nuo galimų natūralaus gimdymo sukeliamų komplikacijų. Retai, tačiau šios operacijos metu arba po jos pasitaiko gana rimtų komplikacijų, tokių kaip kraujavimas, infekcija, tromboembolijos, sąaugos ir visada gimdoje lieka randas, kuris kito nėštumo metu gali lemti sudėtingas tiek nėštumo, tiek gimdymo būkles.
Kaip dažnai tenka įkalbinėti moteris gimdyti natūraliais takais?
Tokių pacienčių nėra labai daug. Jeigu gimdyvė pasitiki gydytoju ir savo jėgomis, dažniausiai sutinka gimdyti natūraliais takais. Kita situacija, kai nėščiosios yra patyrusios nesėkmingų, komplikuotų gimdymų. Tokiais atvejais gydytojų konsiliumas vertina visus galimus aspektus, akušerinę situaciją ir sprendžia, kaip tinkamiausia jai būtų gimdyti. Mes, gydytojai, suprantame ir matome, kai moteris iš tiesų nenusiteikusi net bandyti gimdyti natūraliais takais, dažniausiai toks gimdymas komplikuojasi. Deja, iki šiol nėra tokios formulės, kuri leistų 100 proc. gydytojams sužinoti, ar pacientei pavyks pagimdyti natūraliai, ar visgi prireiks cezario pjūvio operacijos. Prieš kelis metus buvome susidūrę su atvirkštine situacija – pradėta moterų iniciatyva, palaikanti tik natūralų gimdymą be jokių medicininių intervencijų: gimdą sutraukiančių vaistų, medikamentinio gimdymo nuskausminimo, už gimdymą namuose ir už dūlų įteisinimą.
Manau, vieno teisingo sprendimo šioje situacijoje nėra. Svarbiausia – nenukrypti į kraštutinumus. Yra situacijų, kai cezario pjūvis yra būtinas gelbstint gimdyvę ir vaisių. Paskutinis, labai skaudus atvejis Alytuje, kuomet pacientei įvyko labai reta nėštumo komplikacija – embolija vaisiaus vandenimis. Gelbstint moters ir vaisiaus gyvybę buvo atlikta pirmo skubumo operacija. Tokios situacijos kelia stresą visai akušerių ginekologų bendruomenei. Tokie atvejai itin reti ir neprognozuojami.
Gyjantis randas gimdoje taip pat turi pasekmių. Kokie pavojai ir komplikacijos gresia moteriai, turinčiai ne vieną cezario pjūvio randą?
Randas gimdoje gali turėti pasekmių ne tik nėštumo metu. Moksliniais tyrimais įrodyta, jei randas formuoja nišą (rando kišenę), joje gali kauptis menstruacijų kraujas ir sukelti nereguliarius, varginančius kraujavimus tarp mėnesinių. Kitoms randas gimdoje gali sukelti lėtinius dubens skausmus, sąaugas tarp gimdos ir šlapimo pūslės, skausmingus lytinius santykius ar net sutrikusį vaisingumą. Paskelbtos mokslinės studijos apie moteris, gydomas dėl nevaisingumo, kurioms ankstesnio gimdymo metu buvo atlikta cezario pjūvio operacija. Tokioms pacientėms dažniau pasitaiko dirbtinio apvaisinimo komplikacijų, prireikia papildomų operacijų gimdos randui gydyti. Taip pat, kai gimdoje yra vienas ar keli randai, kartais kyla sunkumų įterpiant gimdos spiralę.
Sakykite, kiek moteris iš tiesų gali turėti cezario pjūvio operacijų ir kokiu dažnumu galima jas atlikti?
Kuo daugiau atlikta cezario pjūvio operacijų, tuo didesnis pavojus kyla moters sveikatai. Kalbu apie randinio nėštumo, gimdos plyšimo bei placentos įaugimo riziką. Po vienos tradicinės cezario pjūvio operacijos moterys gali gimdyti natūraliais takais, jei nėra kitų medicininių indikacijų. Daugiau nei pusė tokių nėščiųjų sėkmingai pagimdo. Tačiau esant randui gimdoje, po kelių operacijų labai išauga rizika gimdos randui plyšti gimdymo metu ar net nėštumo metu, šioms pacientėms rekomenduojama gimdyti atliekant planinę cezario pjūvio operaciją.
Pakartotinės operacijos jau yra didesnės rizikos dėl galimų komplikacijų operacijos metu – žarnų, šlapimo pūslės pažeidimo dėl sąaugų ar rando, dažniau pasitaiko kraujavimai ir infekcinės komplikacijos. Kai operuojama trečią ar ketvirtą kartą, su paciente visada aptariamas sterilizacijos klausimas, siekiant išvengti galimų komplikacijų ateityje. Lietuvoje gana retai pasitaiko situacijų, kai atliekama penkta ar šešta cezario pjūvio operacija, tačiau arabų šalyse tai nėra retas reiškinys.
Pasidalinkite, kokia situacija kitose pasaulio šalyse. Ar moterys laisvai renkasi cezario pjūvio operacijas?
Bendras cezario pjūvio operacijų skaičius auga visame pasaulyje: jei 2000-aisiais, atliekant cezario pjūvį, gimė 16 mln. (12,1 proc.) naujagimių, tai 2015-aisiais – jau 29,7 proc. (21,1 proc.). Sparčiausiai operacijų skaičius auga Lotynų Amerikoje ir Karibų regione. Lietuvoje per cezario pjūvio operaciją gimdo 21 proc. gimdyvių, perinataliniuose centruose, kur gydomos didžiausios rizikos nėščiosios, operacijų skaičius didesnis ir siekia 27–28,5 proc. Daugelyje Europos šalių moterys gali pasirinkti gimdymo būdą, tačiau tose šalyse bendras operacijų skaičius padidėjo nedaug, tai rodo, kad situacijos, kuomet moteris pageidauja gimdyti atliekant operaciją, nesant medicininių indikacijų, yra retos. Tarptautinėje konferencijoje teko bendrauti su gydytoja anesteziologe iš Brazilijos. Pasak jos, ten cezario pjūvio operacijų skaičius siekia net 50 proc. Gydytoja pasakojo su kokiais iššūkiais ir komplikacijomis jie susiduria kiekvieną dieną gelbėdami moterų gyvybes: stipriai išaugo placentos įaugimo ir peraugimo atvejų, pakartotinių cezario pjūvio operacijų metu tenka šalinti gimdą, gydyti masyvų nukraujavimą ir t. t. Kol kas Lietuvoje su placentos patologija susiduriame gana retai (keli atvejai per metus), tačiau augantis operacijų skaičius ateityje lems didėjantį komplikuotų nėštumų skaičių.
Mitas ar tiesa, kad jei natūraliais takais negimdė močiutė, mama, tikėtina, negimdys ir dukra, nes nesusiformuos gimdymui tinkami dubens kaulai?
Asmeniškai man tokių mokslu grįstų teorijų neteko skaityti, tačiau tai įmanoma, nes genetinis paveldimumas ir dubens kaulų sandara tikrai turi įtakos sklandžiam gimdymo procesui. Išorinis dubens kaulų matavimas negali prognozuoti kliniškai siauro dubens gimdant, todėl tokie matavimai neatliekami. Nemanau, kad moters noras gimdyti per cezario pjūvį ateityje turės įtakos jos dukros dubens kaulų formavimuisi.
Mitas ar tiesa, kad po gimdymo lazeriu atliekamas atkuriamasis makšties gydymas iš tiesų padaro stebuklus moters lytiniam gyvenimui? Teigiama, kad Prancūzijoje kiekvieną moterį po gimdymo – tiek natūraliais takais, tiek cezario pjūvio operacijos – nukreipia atkuriamajam makšties gydymui. Ką jūs apie tai manote?
Estetinė ir gydomoji lazerio terapija yra populiari ir vis plačiau pritaikoma ginekologijoje. Klinikinėje praktikoje gana dažnai moterys po gimdymo klausia apie tokio gydymo veiksmingumą ir naudą. Jau įrodytas lazerio ir injekcijų teigiamas poveikis makšties atjauninimui, šlapimo nelaikymui, seksualinio gyvenimo gerinimui. Tokio gydymo pritaikomumo sritys yra gana plačios, tik reikia nepamiršti kreiptis į specialias klinikas, kuriose konsultuoja ir dirba gydytojai, bei nepamiršti, kad norint turėti pakankamą efektą, tokios procedūros turi būti atliekamos pakartotinai.
