Psichologė-konsultantė D. Kovaleva: skirtingų kūno dalių riebalai gali nurodyti skirtingas formas psichologinių sutrikimų

Viršsvoris – sunkumas, kuris kankina ne vieną žmogų pasaulyje ir, dažnai atrodo, kad vieninteliai du kovos su juo sprendimai yra sportas ir valgymo apribojimai. Tačiau, kas jeigu mūsų apkūnumas gali turėti ir kitą ne tokią akivaizdžią pusę? Kas jeigu, problemos su svoriu yra mūsų galvose ir šaknimis nueina į tolimą praeitį? Daria Kovaleva, psichologė-konsultantė, pasidalino, kodėl mes valgome, kai nuobodu ir kaip to atsikratyti.

Ne visiems yra žinoma, kad viršsvorio priežastys nebūtinai yra prasta ar nesubalansuota mityba bei žemas fizinis aktyvumas. Jeigu pažvelgtume į viršsvorį iš psichologinės pusės, galėtume atrasti kitų neakivaizdžių antrinių naudų, dėl kurių mūsų organizmas kaupia papildomus kilogramus.


Kai į mane kreipiasi klientai, aš iškart siūlau atrasti ir išnagrinėti priežastis, dėl kurių didelis svoris jiems gali būti naudingas. Pirminės žmonių reakcijos dažniausiai būna lengvai nuspėjamos: „Kokia gi gali būti nauda iš viršsvorio? Aš gi noriu jo atsikratyti!“. Ir tik po to prasideda gilesnis savęs tyrinėjimas, kuris atveria įdomių atsakymų spintelę.


Pavyzdžiui, viena mano klienčių troško, kad artimieji skirtų jai daugiau dėmesio ir labiau ja rūpintųsi. Kaip galimybę šį poreikį patenkinti jos pasąmonė pasirenka svorio priauginimo būdą. Sprendimas yra paprastas – turint didelį viršsvorį jai vis sunkiau judėti ir rūpintis savimi pačiai, dėl ko, vis dažniau jai į pagalbą ateina artimi žmonės. Šitaip, jai pavykdavo pritraukti daugiau „dėmesio ir meilės“.


Be to, iš psichologinės pusės, yra ir kitokių įdomesnių mąstymo iškraipymų, kurie skatina mus kaupti viršsvorį. Pavyzdžiui:


  • Viršsvoris duoda jėgos ir stiprybės jausmą: būsiu didelė, ir manęs niekas neskriaus;


  • Viršsvoris leidžia užtikrinti asmenines ribas – kuo aš platesnė, tuo didesnės mano asmeninės ribos, kurių negalima pažeisti.


Viršsvoris užprogramuojamas vaikystėje


Daugelis procesų, kurie lemia mūsų fiziologinį, psichologinį ir socialinį vystymąsi, pradeda formuotis jau ankstyvais gyvenimo metais. Kitaip tariant, mažo žmogelio elgesys, įpročiai, santykiai su aplinka ir mityba priklauso nuo to, kas jį supo nuo mažens. Ir, jeigu kažkas vyksta netinkamai – tai su didele tikimybe atsispindės mažylio lėkštėje. Pavyzdžiui, jeigu vaikas nuolat jaučia stresą, spaudimą ar diskomfortą, jis stengiasi surasti laimės šaltinį – skanų maistą. O maistas, kuris teikia malonumą, dažnai būna nesveikas: saldumynai, riebūs ar greitų angliavandenių patiekalai. Tomis akimirkomis, kai vaikas gauna patrauklių skanėstų, jis jaučia laimę ir ramybę ir, kai stresinė situacija kartojasi, ypač su padidėjusiu nerimo lygiu – jis turi patikrintą būdą tą įtampą nuslopinti. Ir, kuo daugiau tokių situacijų, tuo daugiau nesveiko maisto. Užaugęs buvęs vaikas jau turi tvirtai ir užtikrintai veikiantį metodą savo ramybės link – valgymą.



Keli kilogramai, antsvoris, nutukimas, diabetas...
Keli kilogramai, antsvoris, nutukimas, diabetas...
Shutterstock nuotr.



Vienos mano klientės patirtis kaip tik patvirtina aukščiau minėtą didelio svorio priežastį. Jos tėvas turėjo stiprią priklausomybę nuo alkoholio, šeimoje buvo mažai pinigų ir daug pykčių. Jai buvo sudėtinga tverti tėvų ginčus. Tačiau tais momentais, kai tėvas negėrė ir jie turėjo šiek tiek daugiau lėšų, tėvai kartu vesdavo dukrą į greito maisto kavines ir leisdavo valgyti tiek, kiek jai norėtųsi. Kas, be abejo, peraugo į malonius prisiminimus iš vaikystės, kai ji jautiesi saugi ir laiminga. Todėl grįžtant prie įprastų gyvenimo sąlygų, kai ramybės ir saugumo jų namuose trūko, mano, tuo metu, būsima klientė atrado būdą išgyventi tėvų nesutarimus su sausainiu burnoje. Klientė užaugo, tačiau elgesio įprotis išliko – jei ji jaučiasi blogai, ji valgo.


Žinoma, ne visada problemos su svoriu slepiasi tarp pirmų gyvenimo metų, tačiau vis dėl to šaknys yra dažniausiai iš ten ir pasitaiko gana dažnai. Spręsti juos derėtų, žinoma, ne maisto pagalba. Pirmiausia, būtina nustatyti ryšį su savo jausmais ir emocijomis, išnagrinėti, dėl ko buvo prarastas kontaktas su kūnu, kai žmogus nejausdamas alkio ar sotumo valgo dideliais kiekiais, gerokai pervalgydamas.


Skirtingos baimės


Anot psichologų, skirtingų kūno dalių riebalai gali nurodyti skirtingas formas psichologinių sutrikimų:

  • Viršsvoris vyraujantis ant pilvo reiškia norą atsiriboti nuo aplinkos, gelbėti save lyg su gelbėjimosi ratu;
  • Kaklo ar kupros viršsvoris simbolizuoja sunkų kaltės jausmą, kurio nepavyksta atsikratyti labai ilgą laikotarpį;
  • Jeigu svoris kaupiasi ties klubais, tai parodo, kad žmogus nemoka apginti savęs savarankiškai, išsaugoti savo principus ir asmenines ribas, kas pereina į nuolatinį nepasitenkinimą. Toks žmogus stengiasi išvengti konfliktų ir slepia savo tikrąsias emocijas dėl nepasitikėjimo savimi;
  • O jeigu riebalai auga ant sėdmenų, tai yra permainų baimės rodiklis ir, tuo pačiu, gali simbolizuoti egocentrizmą ir užsispyrimą.


Viršsvorio psichologinės problemos sprendimas


Nugalėti viršsvorį padeda psichoterapija. Specialistai siūlo įvairių testų ir užduočių, kurie leidžia suprasti emocinio svorio priauginimo pagrindinę priežastį. O kai „taikinys“ akivaizdus, susidoroti su pervalgymu yra kur kas paprasčiau.


Pasitaiko atvejų, kai maistą mes tapatiname su priemone nuo nuovargio ir nuobodumo. Šičia aš visada klausiu: „O kas slepiasi po jūsų tokia savijauta?“, nes slėptis gali tikrai didelis jausmų ir emocijų spektras, kuriuos būna sudėtinga identifikuoti, todėl nelengva ir išspręsti. Ir, vietoj to, kad patenkintume trūkumą ar pagerintume fizinę būklę, mes tiesiog užvalgome juos, gaudami momentinį pasitenkinimą. Kas, žinoma, nėra sveika nei fizinei, nei emocinei sveikatai - problema nedingsta, o ir papildomai priaugame nepageidaujamo svorio. Todėl kuo daugiau atkreipsime dėmesį į mūsų vidinę savijautą ir rūpinsimės ja, tuo bus mažesnis mūsų noras visas problemas spręsti valgant.


Be to, noriu atkreipti dėmesį į tai, kad neretai būna sudėtinga atskirti, kada viršsvoris grįstas psichologija, o kada mitybos bei fizinio aktyvumo lygio pasekmėmis. Atrodo, žmonės pakankamai sportuoja ir jų mityba neužeina už normos ribų, o kyla pojūtis, jog svoris auga net išgėrus tik stiklinę vandens. Čia ir yra ryškus signalas, kad mes, greičiausiai, turime psichologinį sutrikimą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis