Tokią savijautą gali lemti išbalansuota žarnyno mikrobiota. Šiandien apie mikrobiotos ryšį su mūsų organizmu kalbama vis dažniau. Yra įrodyta, kad žarnyno mikrobiomas, kurį daugiausia sudaro bakterijos, daro didžiulę įtaką mūsų bendrajai organizmo būklei. Iš tiesų žmogaus žarnyno mikrobiota kasdien atlieka didelį nematomą darbą. Ji dalyvauja vitaminų sintezėje, lengvina mineralų pasisavinimą, saugo organizmą nuo įvairių žalingų bakterijų poveikio.
Apie tai, ar iš tiesų nuovargis gali būti žarnyno mikrobiomos disbalanso požymis ir kas gali pagelbėti siekiant užtikrinti tinkamą žarnyno darbą, moteris.lt pasakoja endobiogenikos specialistė Rasa Zinkevičienė.
Rasa, gal galėtumėte trumpai prisistatyti mūsų skaitytojams, kuo konkrečiai užsiimate.
Esu endobiogenikos specialistė, holistinės medicinos praktikė, kineziterapeutė. Mano pagrindinė misija – suprasti bėdas, esančias moters kūne, padėti jas įveikti ir suderinti kūną lyg instrumentą. Noriu padėti suprasti, kad, pirmiausiai, visavertiškai gyventi galima be vaistų ir operacijų (tačiau yra atvejų, kai tai neišvengiama ir būtina). Antra, judėti galima lengvai ir maloniai, kad ir kokio amžiaus esate. Jei kūnas nesugeba kovoti su liga - turime jam padėti, juk savo kūno nė vienas šiame pasaulyje negausime antrą kartą, todėl reikia jį prižiūrėti, rūpintis. Aš, kaip endobiogenikos specialistė, niekuomet nesikoncentruoju į vieną simptomą, dėl kurio žmogus atkeliauja pas mane. Stengiuosi atrasti ir pašalinti ligos priežastį, žvelgiu į žmogaus sveikatą kaip į visumą. Toks požiūris duoda apčiuopiamų rezultatų. Mano tikslas - padėti žmonėms kuo ilgiau gyventi malonų, kokybišką gyvenimą, neapribotą suvaržytų judesių ar skausmo. Juk kūno sveikata yra mūsų pačių rankose.
Kas yra žarnyno mikrobiota?
Žarnynas – mūsų sveikatos pamatas, todėl visi sveikimo būdai prasideda nuo rūpesčio savo mikrobiota, esančia ne kur kitur, o žarnyne. Kadangi bene 70-80 proc. mūsų imuniteto priklauso nuo žarnyno sveikatos, medicinos mokslas deda visas įmanomas pastangas išsiaiškinti, kaip įvairūs mikroorganizmai, bujojantys žarnyne, įtakoja žmogaus organizmą. Kuo daugiau atliekama tyrimų, tuo aiškiau, kad įtaka iš tiesų didelė. O kuomet žinome, kad galime daryti įtaką, visuomet svarbu žinoti KAIP. Štai kodėl vis dažniau išgirstame apie žarnyno mikrobiotos svarbą.
Pastaruoju laiku didžiulį dėmesį mokslininkai skiria žarnyno mikrobiotos tyrimams. Kodėl ši sritis tokia svarbi?
Žmogaus žarnyne gyvena nuo 75 iki 125 trilijonų bakterijų. Į žarnyną įvairiais būdais gali patekti ir kenksmingų bakterijų, mikrobų, mielių, grybelių, mikotoksinų ir virusų. Jei sudarome visas „reikiamas sąlygas“ šiems patogenams bujoti, jie savo ruožtu keičia mūsų natūralias organizmo funkcijas bei paruošia dirvą daugybei įvairių ligų. Ir tos ligos gali būti tiek fizinės, tiek emocinės, tokios kaip padidėjęs streso lygis, depresinės nuotaikos. Žarnynas ir smegenys yra glaudžiai susiję, todėl mūsų proto aštrumas, emocijos ir nuotaika priklauso nuo to, kokios bakterijos vyrauja mūsų organizme. Geros savijautos, laimės hormonas – seratoninas 90-95 proc. taip pat gaminamas žarnyne, nuo jo priklauso mūsų energijos, nuotaikos, entuziazmo, miego kokybė (iš čia gaminamas ir miego hormonas – melatoninas).
Daugelis šiuolaikinių žmonių jaučia padidėjusį nuovargį. Kokios gali būti priežastys?
Padidėjęs nuovargis taip pat gali būti prastos žarnyno sveikatos rodiklis. Tyrimai rodo, kad žmonės, kenčiantys nuo lėtinio nuovargio, turi daugiau blogųjų ir mažiau gerųjų bakterijų. Dėl šio žarnyno mikrobiomos disbalanso gali itin suprastėti žarnyno būklė. Tuomet per žarnyno sieneles į kraują patenka blogosios bakterijos, kurios sukelia uždegimą. Imuninė sistema iš karto yra įdarbinama, kad su juo kovotų, būtent todėl ir jaučiate lėtinį nuovargį.
Kaip reikėtų pasirūpinti savo mikrobiotos sveikata?
Svarbu pasirūpinti, kad žarnyne gyvenančios bakterijos būtų naudingos mums, nes taip pagerinsime savo sveikatą. Pasirūpinti savo žarnyno būkle bei jame gyvenančiomis gerosiomis bakterijomis, ko gero, yra vienas iš pačių svarbiausių dalykų, kuriuos galime kiekvienas padaryti dėl savo sveikatos. Probiotikai (maisto produktai ar maisto papildai, kuriuose yra šių gerųjų bakterijų) svarbūs ne tik suaugusiems, tačiau ir vaikams bei kūdikiams. Probiotikai dažniausiai yra bakterijos, tačiau yra ir tam tikros rūšies apyniai, kurie taip pat gali funkcionuoti kaip probiotikai. Probiotikų galima gauti iš maisto papildų, taip pat iš produktų, kurie paruošti bakterinės fermentacijos būdu. Gausiai probiotikų turintys maisto produktai yra jogurtas, kefyras, kimči, rauginti kopūstai, agurkai bei kitos fermentuotos daržovės.
Plačiai kalbama apie skaidulų svarbą mūsų žarnyno mikrobiotai, tačiau ar visi žinome kas yra skaidulos, kokių tipų jos būna ir kokias funkcijas atlieka? Kiek skaidulų reikia suvartoti per dieną? Kokie yra skaidulų šaltiniai? Papasakokite.
Probiotikai ir prebiotikai – du skirtingi dalykai. Probiotikai neturėtų būti maišomi su prebiotikais (atkreipkite dėmesį į „e“), kurie yra maistinės skaidulos, padedančios jau esančioms žarnyno bakterijoms.
Maistinės skaidulos - tai augalinės kilmės medžiagos. Jų pagrindinė funkcija mūsų organizme gana paprasta: pagelbėti virškinimo sistemai susitvarkyti su visu krūviu, kurį mes jai užkrauname. Skaidulos padeda keliauti maistui per visą žarnyną, jos sugeria vandenį ir palengvina tuštinimąsi. Kaip rodo tyrimai, paprastai mes suvartojame nepakankamą kiekį maistinių skaidulų, tik apie pusę rekomenduojamos paros normos. O norma skiriasi priklausomai dar ir nuo lyties. Moterims rekomenduojama suvartoti apie 25 gramus, o vyrams – apie 38 gramus skaidulų. Sulaukus 50 metų, šis kiekis sumažinamas iki 21 gramo moterims ir 30 gramų vyrams.
Skaidulos skirstomos į du tipus pagal jų tirpumą vandenyje. Dažniausiai abiejų tipų skaidulų būna augalinės kilmės produktuose, tačiau skiriasi tik jų tarpusavio santykis. Tirpios skaidulos pasikeičia keliaudamos per virškinamąjį traktą, ten jos fermentuojamos bakterijų. Kuomet skaidulos sugeria vandenį, jos pasidaro kaip želatina. O štai netirpios skaidulos, keliaudamos per virškinamąjį traktą, nepasikeičia.
Maistinių skaidulų nauda organizmui yra didžiulė:
· Reguliuoja cukraus kiekį kraujyje;
· Mažina cholesterolio kiekį;
· Sumažina hemorojaus riziką;
· Padeda esant dirgliosios žarnos sindromui;
· Valo žarnyną ir palaiko jo sveikatą;
· Reguliuoja žarnyno rūgštingumą;
· Apsaugo nuo vidurių užkietėjimo;
· Palaiko sveiką kūno svorį.
Tirpių maistinių skaidulų daugiausiai yra brokoliuose, briuselio kopūstuose, pupelėse, špinatuose, obuoliuose, apelsinuose, greipfrutuose, avižiniuose dribsniuose, vynuogėse, slyvose. Netirpių skaidulų daugiausiai yra tamsiai žaliose lapinėse daržovėse, šakninių daržovių lupenose, riešutuose, sėklose, vaisių žievelėse, nemaltų kviečių produktuose ir kviečių ir kukurūzų sėlenose. Norėdami gauti pakankamai maistinių skaidulų, kasdien turėtumėte suvalgyti bent 5 porcijas vaisių ir daržovių, taip pat porciją grūdų arba sėklų. Jei tokie kiekiai atrodo didžiuliai, į pagalbą reikia šauktis papildus.
Ar kokybiško maisto svarba ryški ir mūsų mikrobiotai?
Kokybiško maisto svarba žarnyno mikrobiotai yra labai didelė. Nuo to, ką dedame į burną, priklauso, kaip jaučiamės. Labai svarbu ne tik „švari“ mityba, tai yra, kiek įmanoma rinktis ekologiškus, neperdirbtus maisto produktus, ypatingai mėsą, pieno produktus, vaisius ir daržoves. Tačiau būtina atsižvelgti ir į produktų maistinę vertę, juose esančius mikroelementus. Jei nepavyksta surinkti reikiamų mikroelementų savo mitybos racione, rekomenduoju kreiptis į specialistą arba praturtinti savo mitybą atitinkamais papildais.
Apie žarnyno sveikatą kalba ir įmonės ECOSH vadovė Aistė Pranukevičienė: „Mus labai džiugina holistinis endobiogenikos požiūris į žmogaus sveikatą kaip visumą. Kuriant mūsų papildus mes taip pat stebime sveikatos tendencijas ir žvelgiame kompleksiškai, o žarnyno sveikata, galima sakyti, yra mūsų geros savijautos pagrindas. Mūsų organizme natūraliai gyvena „gerosios“ bakterijos, tačiau dėl įvairių priežasčių, tokių kaip netinkama mityba, lėtinės ligos, antibiotikų vartojimas, jų pusiausvyra gali sutrikti. „Gerųjų“ bakterijų pusiausvyrai atstatyti pasirinkus vartoti vien tik fermentuotus maisto produktus, rezultatas gali būti ne toks, kokio tikimasi, o, renkantis maisto papildus, reikėtų atsakingai pasidomėti jų sudėtimi.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog sudėtyje būtų kuo daugiau rūšių bakterijų ir pakankamas jų kiekis, gerai jei kartu su bakterijomis yra ir prebiotikų. Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, probiotikai, arba kitaip - „gerosios“ bakterijos, yra naudingos ne tik žarnyno veiklai, bet ir imunitetui, odai bei nervų sistemai. Taip pat, jei nesuvartojate pakankamo kiekio skaidulų per dieną, kurios ypač svarbios ir „gerosioms“ bakterijoms, rekomenduotina pasidomėti maisto papildais, turinčiais tirpių bei netirpių skaidulų.“
Užsakymo nr.: PT_86948
