Neieškoti stebuklingos piliulės

Gydytojas kardiologas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Pranas Šerpytis pažymi, kad pacientai netūrėtų viltis, jog šeimos gydytojas arba gydytojas kardiologas paskirs jiems stebuklingą piliulę ir išsispręs jų sveikatos problemas. Pacientai privalo prisiimti atsakomybę už savo sveikatą. Juk širdies ir kraujagyslių ligų rizika auga dėl nesveiko gyvenimo būdo.

„Jeigu tinkamai sureguliuotume gyvenimo būdą ir rizikos veiksnius, 80 proc. sumažintume širdies ir kraujagyslių ligų atvejų. Pavyzdžiui, metus rūkyti, kardiovaskulinė rizika sumažėja 36 proc. Nutraukę rūkymą sumažiname infarkto ir insulto riziką“ – teigia gydytojas kardiologas, kuris pažymi, kad taip pat svarbu pasirūpinti visaverte mityba, optimaliu fiziniu krūviu, poilsiu ir džiugiomis emocijos. Širdis tampriai susijusi su visu asmens organizmu.

Ypač vyresnio amžiaus žmonės privalo pasirūpinti, kad jų arterinio kraujo spaudimo parametrai išliktų normos ribose. „Jeigu sureguliuotume arterinį kraujo spaudimą, būtų dešimt kartų mažiau insultų, šešis kartus – miokardo infarktų. Reikia raginti žmones, kad jie namuose turėtų spaudimo aparatą. Šeimos gydytojas privalo pamokinti žmones, kaip teisingai matuoti arterinį kraujo spaudimą“, – teigia prof. P.Šerpytis, kuris pažymi, kad pakilęs rytinis arterinis kraujo spaudimas byloja naktinę hipertenziją, o pastaroji yra itin žalinga asmens sveikatai. Pacientai dėl pakilusio arterinio kraujo spaudimo turi kreiptis į pagrindinį sveikatos advokatą – šeimos gydytoją.

Kitas širdies ir kraujotakos sistemos ligų sąjungininkas – ilgalaikis stresas. Todėl, pasak pašnekovo, reikia išmokti atsiriboti nuo slegiančių problemų, išmokti atrasti vidinę ramybę, pavyzdžiui, meditacijos pagalba. „Problemos kyla, jeigu patiriame lėtinį stresą: kada mes neišsimiegame, patiriame sunkumus darbe, problemas šeimoje ir gyvename slogioje aplinkoje. Lėtinis stresas kenkia. Tai yra vienas rizikos veiksnių, didinančių širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Kartu su pakilusiu arteriniu kraujo spaudimu, cholesteroliu, antsvoriu ir rūkymu“, – teigia gydytojas kardiologas, pradžiuginantis, kad trumpalaikis stresas žalos sveikatai nesukelia.

Pasak pašnekovo, emocinis kaip ir fizinis krūvis turi būti adekvatus ir individualus. Gydytojas kardiologas džiaugiasi, kad šiuo metu galimybės sportuoti vis auga. Kita vertus, pašnekovas pastebi, kad Lietuvoje galėtų būti geriau išvystyta dviratininkams skirta infrastruktūra.

Mirtingiausia liga – aterosklerozė

Širdies chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius emeritas Vytautas Jonas Sirvydis pažymi, kad pagrindinis aterosklerozės simptomas – stenokardija, t. y. atsiradęs skausmas krūtinėje (susijaudinus arba fizinio krūvio metu). Krūtinės srityje pajutus skausmą būtina kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją arba gydytoją kardiologą.

Profesorius pastebi, kad dėl aterosklerozės širdies chirurgai atlieka daugiausia operacijų. Šios ligos riziką, kaip ir daugelį kitų širdies bei kraujagyslių ligų, taip pat didina žalingas gyvenimo būdas. „Netinkama mityba, fizinio krūvio stoka, rūkymas ir nežymus arba didelis piktnaudžiavimas alkoholiu yra pagrindiniai rizikos veiksniai. Atitinkamai (pagal tai, kas kenkia) turi būti atliekama profilaktika, reikia atsisakyti šių žalingų įpročių“, – pasakoja prof. emeritas V.J.Sirvydis.

Širdies vožtuvų ligos – tai kita ligų grupė, ypač varginanti pacientus, kartais pareikalaujanti jų gyvybių. Pasak profesoriaus emerito, dėl laiku negydomų širdies vožtuvų ligų žmogus gali tapti nedarbingas. „Atsiranda širdies vožtuvų nesandarumas. Neužsidarius vožtuvams kraujas grįžta atgal ir sutrikdo kraujotaką. Pro vožtuvus sunkiai prateka kraujas. Tada atsiranda simptomai (dažniausiai dusulys). Dusulys gali didėti. Taip pat gali atsirasti, jeigu laiku negydoma, ir sunkesni simptomai: pradeda tinti kojos, vėliau padidėja kepenys, pilve kaupiasi skysčiai“ – pasakojo medikas.

Deja, daliai širdies vožtuvų ligomis sergančių pacientų padėti gali tik chirurgai. Pašnekovas pasakoja, kad širdies chirurgai taip pat aktyviai kovoja su širdies raumens ligomis ir įgimtomis širdies ligomis.

Pasak profesoriaus emerito, širdies chirurgai sėkmingai atkuria vainikinių kraujagyslių kraujotaką, širdies vožtuvų funkciją atlikdami jų plastiką ar protezavimą ir ištaiso visas, net itin sudėtingas įgimtas širdies ydas. Ypač sudėtingais atvejais, kada širdies raumuo praranda galią susitraukti, atliekama širdies transplantacija. Širdies chirurgija, pasak pašnekovo, nors ir jauna, tačiau išaugusi chirurgijos šaka.

„Chirurgija – sena kaip pati žmonija. Tačiau chirurgai ilgą laiką nedrįso paliesti širdies. Vyravo požiūris, kad širdis yra žmogaus sielos buveinė. Visi suprato, jog jeigu paliečiama širdis, žmogus iš karto miršta. Juk širdis yra žmogaus gyvybės palaikymo organas. Galbūt už širdį svarbesnis organas yra tik smegenys, nors smegenų chirurgija prasidėjo kur kas anksčiau nei širdies chirurgija“, – apžvelgė pašnekovas.

Širdies ir kraujagyslių ligos – valstybės rūpestis

Įvairios širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, 2021 m. Lietuvoje dėl kraujotakos sistemos ligų mirė 23 tūkst., pacientų. Šiomis ligomis 2021 m. sirgo 914 tūkst., Lietuvos gyventojų, o 2022 – net 931 tūkst. Skaudi statistika byloja, kad kraujotakos sistemos ligų prevencija yra gyvybiškai svarbi Lietuvos gyventojų sveikatos ir gyvenimo kokybės sąlyga.

Valstybė šiais metais skyrė daugiau dėmesio (širdies ir kraujagyslių ligų) prevencijai. Šiemet iš PSDF biudžeto prevencijos programai buvo skirta beveik milijonu eurų daugiau (13 mln.), o nuo gegužės 1 d. išsiplėtė tikslinės amžiaus grupės ribos. Anksčiau prevencinėje programoje galėjo dalyvauti vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų. Šiuo metu 40-60 metų amžiaus vyrai ir moterys gali pasitikrinti (širdies ir kraujagyslių) sveikatą.

Deja, nepaisant valstybės pastangų, panašu, kad gyventojai tikrintis širdelės neskuba. VLK duomenimis, prevencinėje programoje dalyvauja kiek mažiau nei pusė (46 proc.) tikslinės grupės narių.

Kiek daugiau nei pusės (penktos-septintos dešimties) gyventojų neprivilioja net ir prevencinės programos siūlomos sąlygos. Juk pasitikrinti širdies ir kraujagyslių sveikatą siūloma nemokamai.

Prof. P.Šerpytis džiaugiasi, kad Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencija, tačiau pastebi, kad jos amžiaus ribos turėtų būti praplečiamos iki 65 metų amžiaus, o prevencinė programa Lietuvoje galėjo būti pradėta vykdyti anksčiau. Atsilikome nuo Vakarų.

Tarp kitko

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa – tai viena iš penkių nemokamų prevencinių programų Lietuvoje. Šiuo metu vykdomos prostatos, storosios žarnos, gimdos kaklelio ir krūtines vėžio prevencijos programos.