Ligai būdingi protrūkiai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pagrindinis hepatito A protrūkių veiksnys – tai termiškai neapdoroto maisto vartojimas. Dažniausi infekcijos šaltiniai – džiovinti pomidorai, sultys, žuvis, moliuskai, šaldytos uogos (sąrašas nėra baigtinis). Hepatito A virusas gėlame vandenyje gyvybingas gali išlikti nuo 12 savaičių iki 12 mėnesių. Dėl šios priežasties juo galima užsikrėsti per užterštą vandenį (pvz., jeigu maistas laistomas infekuotu vandeniu). Taigi, virusas yra gana stabilus aplinkoje.

VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. L.Jančorienė priminė Šanchajaus atvejį. 1998-aisiais Kinijoje hepatitu A užsikrėtė apie 300 tūkst. žmonių. Kodėl? Šanchajuje yra įprasta valgyti jūros gėrybes, kurių paruošimas neturi visiško terminio apdorojimo. Paaiškėjo, kad jūros gėrybės buvo sugaunamos teritorijoje, kurioje cirkuliavo nutekamieji miesto vandenys. Taigi, vienas galimų hepatito A protrūkio scenarijų – gausi virusui imuniteto neturinčių žmonių grupė (pvz., viešbutyje gyvenantys turistai) suvalgo užteršto maisto.

Keliautojų liga

Virusas plinta fekaliniu-oraliniu keliu. Užsikrečiama tik nuo kito žmogaus (gyvūnai hepatito A neplatina). Prof. L.Jančorienė pabrėžia rankų higienos svarbą. Tiesa, žmogus gali užsikrėsti hepatitu A ir dėl kito asmens prastos rankų higienos.

Šiuo metu Lietuvoje hepatitas A – tai veikiau (sugrįžusių) keliautojų į kitas (didelio endemiškumo) šalis liga. Tikėtina, kad mūsų šalyje hepatito A infekcijų ženkliai sumažėjo dėl pagerėjusios higienos kultūros.

„Atsimenu vaikystėje, nuėjus į mokyklą po vasaros atostogų, buvome nustebę, kad sutvarkyti mokyklos tualetai. Iš sovietmečio prisimename, kaip viskas atrodė ir kaip nebuvo galimybių laikytis elementarios higienos (mokyklose, įstaigose). Dabartinis jaunimas to nemato. Be abejo, tada ženkliai daugiau žmonių galėjo užsikrėsti šia liga ir persirgti vietoje“, – teigė Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė profesorė Ligita Jančorienė.

Keliautojams į didesnio endemiškumo regionus pirmiausia reikėtų pasirūpinti skiepais. Tačiau skiepai – ne vienintelė prevencijos priemonė. Taip pat itin svarbu atidžiai laikytis rankų higienos, pasirūpinti rankų dezinfekcijos galimybėmis įvairiose situacijose. Geriausia valgyti termiškai apdorotą maistą. Atidžiai įvertinti, ar vanduo yra tinkamas vartoti.

Didelis hepatito A paplitimas pažymimas Afrikoje, Pietų Amerikoje, Centrinėje Amerikoje. Vidutinis – Rytų ir Pietų Europos šalyse, mažas – Šiaurės ir Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje ir kt.).

Komplikacijos – retos, bet rimtos

Hepatito A inkubacijos periodas yra maždaug vienas mėnuo. Dėl šios priežasties dažnai virusu užsikrečiama kelionėje, tačiau pirmieji ligos požymiai pasirodo namuose. NVSC duomenimis, hepatito A simptomai yra panašūs į gripo. Prof. L.Jančorienė teigia, kad pageltusios akys ir patamsėjęs šlapimas – tai dažniausiai simptomai, kurie išduoda ligą. Tiesa, yra ir kitų hepatito A požymių – pavyzdžiui, padidėjusios kepenys, padidėję uždegiminiai kepenų fermentų rodikliai bei kt.

Svarstoma, kad mirštamumas nuo hepatito A – iki 1 proc. Daliai pacientų gali įvykti žaibinis kepenų nepakankamumas: dažniau vyresniems pacientams, tačiau pasitaiko ir tarp jaunesnių. Laimei, ši kritinė būklė yra gan reta.

„Sukeliamas kepenų nepakankamumas gali išsivystyti, kaip mes vadiname, į kepenų komą – hepatinę encefalopatiją. Ir žmogus gali mirti. Labai retais atvejais gali būti atliekama transplantacija (skubiai, ūmiai), tokiu atveju, kada susiformuoja kepenų nepakankamumas dėl ūminės ligos – hepatito A,“ – pažymi prof. L.Jančorienė.

Skiepai apsaugo

Vakcina nuo hepatito A Lietuvoje nėra įtraukta į skiepų kalendorių, tad interesantai už dvi jų dozes vienam asmeniui turi sumokėti patys. Visgi pabrėžtina, kad vakcina sukuria stiprų imunitetą nuo minėto viruso.

Prof. L.Jančorienė teigia, kad kartu su paciento amžiumi didėja rizika sirgti sunkesnėmis ligos formomis. Dėl šios priežasties, vyresniems negu keturiasdešimt metų amžiaus keliautojams (į didelio endemiškumo šalis) tikrai rekomenduojama pasiskiepyti. Paklausta, ar reikėtų skiepytis asmenims, kurių kepenys yra nusilpusios dėl kitų ligų (priežasčių), profesorė pažymi, kad nuo hepatito A ir hepatito B rekomenduotina pasiskiepyti asmenims, kurie serga, pavyzdžiui, kepenų ciroze ar kt.

Sveikstama ilgai

Prof. L.Jančorienė pastebi, kad kartais žmonėms kyla klausimų dėl hepatito A, hepatito B ir hepatito C. Kartais yra manoma, jog šios infekcijos – tai lyg tarpusavyje susijusios ligos. „Tai yra skirtingos ligos. Hepatitas byloja, kad yra kepenų uždegimas“, – edukuoja profesorė, pridurianti, kad hepatitas B – dažniausiai plinta lytiniu būdu arba per kraują. Hepatitas C – dažniausiai per kontaktą su krauju, o štai hepatitas A, kaip minėta, plinta fekaliniu-oraliniu keliu.

Visiškai nuo hepatito A pasveikstama maždaug per pusmetį. Persirgus įgyjamas imunitetas. Iki tol ribojamas fizinis asmens aktyvumas, taikomos mitybos rekomendacijos, siekiant sumažinti hepatoksinius veiksnius vartojami tam tikri vaistai. Visgi, auksinės kulkos nuo hepatito A – nėra.

„Specifinio gydymo nėra. Kaip ir erkiniam encefalitui, nėra vaistų, kurie galėtų išgydyti šį virusą. Viską padaro žmogaus imunitetas“, – teigia profesorė. Pasak jos, imunitetą efektyviausiai sustiprina gera nuotaika, tinkama mityba (pvz., reikia vengti sunkiai virškinamo maisto) ir poilsis. Gydant hepatitą A gali būti taikomas ir simptominis gydymas, pavyzdžiui, statoma lašelinė, naudojami augaliniai preparatai. Visiškai pasveikti ir atsigauti nuo hepatito A reikia laiko.

Svarbu

NVSC nuo hepatito A rekomenduoja skiepytis šioms žmonių grupėms:

• keliaujantiems į šalis kuriose sergamumas hepatitu A yra didelis; vaikams, prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą;
• dirbantiems maisto tvarkymo subjektuose ir tiesiogiai dalyvaujantiems maisto tvarkyme;
• kariškiams, kurie vyksta į endeminius regionus; asmenims, kuriems HAV grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos personalui, nuotekų valymo darbuotojams;
• vyrams, turintiems lytinių santykių su kitais vyrais;
• švirkščiamųjų psichotropinių medžiagų vartotojams;
• asmenims, kurie dirba su HAV infekuotais primatais; asmenims, dirbantiems virusinio hepatito tyrimų laboratorijose.