Ar dažnai sulaukiate į jus besikreipiančių bėgimo naujokų? Su kokiomis traumomis, skausmais jie paprastai ateina?
Maloniai nustebina tai, kad žmonės ateina pasikonsultuoti dar prieš pradedant aktyvią veiklą, šiuo atveju bėgimą. Būtent tai, mūsų nuomone, nulemia tolesnę naujoko sėkmę pasilikti dar tik prasidėjusioje bėgiko kelionėje. Nenuostabu, kad kai aplink tiek daug įvairios informacijos, žmonės joje „pasiklysta“, tuomet mes galime jiems padėti susidėlioti turimas žinias, jas papildome, paneigiame įsisenėjusius mitus ir, žinoma, atliekame naujoko kineziterapinį vertinimą (vertiname jo funkcinius judesius, bėgimo biomechaniką ir t.t. ) tam, kad užkirstumėme kelią traumos mechanizmui.
Dažnai sportininkai susiduria su nutrintu kojos pirštu ar skaudančiais kojų raumenimis. Didžioji dalis bėgikų kreipiasi tada, kuomet jau nebegali išbėgti ir kaip taisyklė jie būna “su stažu”, o naujokai, pasitaikius traumai – dažnai atideda bėgimą. Bet kokiu atveju, tiek vieni, tiek kiti, gali mėgautis bėgimu, jei tinkamu laiku apsilanko pas specialistą. Dirbant pastebėjome, kad naujokams dažniausiai pasitaiko tokios traumos kaip Achilo tendinopatija, antkaulio uždegimas (angl. Shin splints), klubinės blauzdos juostos sindromas ir vadinamasis bėgiko kelis (angl. Runner’s knee), ten pat pasireiškia ir skausmai – blauzdos, keliai ir pėdos.
Ką patartumėte pradėjusiems bėgioti, kad tų traumų pavyktų išvengti?
Visų pirma reikėtų sau atsakyti į klausimą: kodėl aš noriu bėgti - dėl malonumo, sveikatos, ar rezultato. Nuo to priklausys ir tikslo įgyvendinimo planas. Geriausia šiuo tikslu kreiptis į trenerį, kitą sporto specialistą ar pasitarti su gydytoju, kad neprisidarytumėte daugiau žalos nei naudos. Jei manote, kad iki šiol buvote pakankamai aktyvus ir neturite sveikatos problemų, kad savarankiškai pradėtumėte bėgioti, mūsų patarimas nepradėti su per dideliu entuziazmu, įvertinti savo pajėgumą ir jokiu būdu nesilyginti su draugu.
Kiekvienas mes esame individualūs, todėl ypač pradžioje įveikiamos distancijos ilgis ir greitis treniruotėje skirsis. Krūvį reiktų didinti palaipsniui ir nepamiršti, kad treniruotė nesibaigia tada, kada baigiasi bėgimas. Todėl tam, kad išvengtumėte galimų su bėgimu susijusių traumų aktualu nepamiršti tempimo bei stiprinimo pratimų, taip pat kitų atsistatymo priemonių.
Jūsų nuomone, kaip turėtų atrodyti apšilimas prieš bėgimą?
Prieš bėgimą būtina atlikti maždaug 10 min trukmės apšilimą, kuris paruošia ne tik raumenis ir sausgysles, bet širdies ir kraujagyslių sistemą darbui. Tiek mokslas, tiek ir praktika rodo, kad dinaminių tempimo pratimų atlikimas prieš krūvį, sumažina traumų rizikos tikimybę. Prieš bėgimą galite atlikti keletą švelnių sukamųjų, lenkiamųjų ir tiesiamųjų judesių per sąnarius bei stuburą, taip pat atlikti spec. bėgimo pratimus kaip bėgimas aukštai keliant kelius, daugiašuoliai, įtūpstai ir kt.
O ką patartumėte daryti baigus bėgimo treniruotę?
Baigus treniruotę galime atlikti statinius tempimo pratimus. Taip pat nereikėtų užmiršti atstatyti prarastus skysčius ir persirengti sausais drabužiais. Šiuo metu tiek profesionalai, tiek ir mėgėjai bėgikai rimtai žiūri į atsistatymo priemones, todėl rekomenduojame kelis kartus per savaitę palepinti raumenis papildomu atpalaidavimu. Tam tiktų viena iš populiariausių ir, tikriausiai, neatsiejamų nuo bėgiko priemonių - masažinis volas.
Kokios, jūsų manymu, yra 3 klaidos pagrindinės klaidos, kurias daro pradėję bėgioti naujokai?
Vienareikšmiškai pastebime, kad per didelio entuziazmo apimti bėgimo naujokai daro kelias klaidas. Iššskiriame pagrindines tokias kaip: 1) per ilgi bėgimo atstumai; 2) pasirinktas per greitas tempas; 3) neatsižvelgia kad treniruotė nėra baigta tada, kada baigėsi bėgimas.
Ką patartumėte daryti, kad tų klaidų būtų galima išvengti?
Pradėjus bėgimo kelionę ir dar tik pažindinantis su bėgimu, patartume, neskubėti ir nuosekliai treniruotis. Nebūtina pirmąją treniruotę pradėti 10 km bėgimu, galbūt šiuo metu jums užtektų 4 km distancijos ar net bėgimo, kuris kaitaliojamas su ėjimu. Tam, kad išvengtumėte antrosios dažniausiai pasitaikančios klaidos, patartume bėgant pabandyti kalbėti. Jei jaučiate, kad negalite palaikyti pokalbio su bičiuliu – tempas jums tikrai yra per greitas – lėtinkite. Kaip ir minėjome, prieš bėgimą atlikite kelis pratimus, kurie užkirs kelią traumoms. Po bėgimo pasistenkite įtraukti atsigavimo priemones. Tikriausiai svarbiausias patarimas – jauskite save ir savo kūną.
Ar galite duoti patarimų bėgantiems „Rimi Vilniaus maratone“ - ko nevalia ar kaip tik, reikėtų daryti varžybų dieną ar dieną prieš?
Dieną prieš rekomenduotume gerai išsimiegoti ir neeksperimentuoti su maistu, gerti pakankamai vandens. Varžybų dieną taip pat neeksperimentuoti. Avėti jau ne kartą išbandytus bėgimo batelius ir net aprangą. Prieš startą valgyti lengvai virškinamą maistą ir neapsunkinti skrandžio, geriau sočiai pavalgykite išvakarėse. Galbūt turite savo ritualą – atlikite jį prieš startą ir tai padės jums nusiraminti. Kitas svarbus patarimas, pasigirdus starto šūviui, nereikėtų pasiduoti azartui. Geriau bėgti savo suplanuotu tempu, taip bus daugiau galimybių palaikyti suplanuotą bėgimo greitį visos distancijos metu ir finišas bus malonesnis.
Iki 20-ojo „Rimi Vilniaus maratono“ liko mažiau nei mėnuo. Kaip manote, ar realu pasiruošti 5 km distancijai žmogui, kuris nebėgioja?
Manome, kad likus menesiui iki starto yra realu pasiruošti ir be labai didelio išbandymo įveikti 5 km distanciją. Tuo tikslu patartume kelis kart išbėgt maloniu tempu, kad gebėtumėte kalbėti. Jei pradžioje yra per sunku, bėgimą galite pakeisti ėjimu. Net jei iki šiol nebėgiojote, tačiau aktyviai leidžiate laisvalaikį – 5 km distancija tikrai įveikiama ir sugebėsite pasidžiaugti šventės nuotaika su kitais bendraminčiais iki pat finišo.
Ką jums reiškia „Rimi Vilniaus maratonas“?
Bėgimas iki šiol yra mūsų gyvenimo būdas, tačiau dabar tai ne rezultatų siekimas, o geros nuotaikos ir savijautos gerinimas. Džiugu, kad turėjome galimybę dalyvauti tokio masto renginyje, kuris privilioja ne tik visą Lietuvos bet ir užsienio bėgikų bendruomenę. Sirgalių ir savanorių palaikymas, muzikos stotelių trenksmai ir varžybų vedėjų komentarai „Rimi Vilniaus maratone“ visuomet pakeldavo nuotaiką ir energiją kai jos pritrūkdavo, kas, mūsų nuomone, taip pat prisidėdavo prie pergalių. Manome, kad būtent dėl to norėdavome kiekvienais metais čia sugrįžti ir iš naujo patirt finišo skonį.
„Rimi Vilniaus maratonas“ šiemet rugsėjo 10 d. vyks jau jubiliejinį - 20-ąjį kartą. Gražiausiais sostinės vaizdais pasigrožėti bėgte kviečiami visi - tiek vaikai, kurių lauks vaikų bėgimas, tiek paaugliai bei suaugę, kurių lauks ne viena distancija - 5, 10 km bei pusmaratonio ir maratono bėgimai.
