Halitozę (medicininis blogo burnos kvapo terminas) dažniausiai sukelia tarp dantų įstrigę maisto likučiai, bakterijos ant dantų, dantenų ar liežuvio, taip pat rūkymas. Kartais blogas burnos kvapas sklinda dėl suvalgyto maisto (pavyzdžiui, svogūnų ir česnakų) ar virškinimo problemų.

Ar blogas burnos kvapas yra rimtos ligos požymis?

Dauguma halitozės atvejų yra laikini ir pagydomi, tačiau kartais blogas kvapas gali būti rimtesnės ligos simptomas. Jūsų burna – tai atspindys ne tik to, kas vyksta pačioje burnoje, bet ir to, kas vyksta kitose kūno dalyse. Pavyzdžiui, sisteminės sveikatos problemos, organų disfunkcija ir kitos sąlygos gali sukelti blogą ar neįprastą burnos kvapą.

Kas dažniausiai sukelia blogą burnos kvapą?

Dažniausia blogo burnos kvapo priežastis yra prasta burnos higiena. Mūsų burnoje yra milijonai mikrobų, kurie sudaro burnos mikrobiomą. Tai apima gerąsias bakterijas, kurios padeda išlaikyti sveiką burną ir padeda virškinti, tačiau tai taip pat apima ir blogąsias bakterijas.

Sveikoje burnoje yra pusiausvyra, o tinkama burnos higiena turėtų sumažinti blogųjų bakterijų skaičių ir užtikrinti sveiką gerųjų bakterijų kiekį. Jei burna ir dantys nėra reguliariai valomi, kenksmingos bakterijos (kartu su maisto likučiais) gali kauptis ir sukelti nemalonų kvapą.

Kaip pastebėti blogą burnos kvapą?

Gal ir atrodo keista, tačiau pačiam žmogui blogas kvapas ne visuomet gali būti akivaizdus. Nepaisant to, kad nosis yra arti burnos, sunku pasakyti, koks kvapas iš mūsų burnos skilnda, nes mes priprantame prie jo.

Kai žmogus serga halitoze, jis gali to visai nežinoti – tai gali pastebėti kiti, pavyzdžiui partneris, draugas ar kolega, o tai yra gana nemaloni situacija.

Klasikinis triukas – iškvėpti į suglaustą ranką ir įkvėpti – nėra toks efektyvus. Geriausias būdas užuosti savo kvapą – apsilaižyti savo pirštą ir palaukti kelias sekundes arba kol seilės išdžius. Tuomet pauostykite šį pirštą ir suprasite, ar jūsų burna smirda.

Kaip gydyti blogą burnos kvapą

Jei jus vargina blogas burnos kvapas, pirmas dalykas, ką turite padaryti – gera burnos higiena. Tai reiškia, kad be profesionalios burnos higienos į savo rutiną turite įtraukti ne tik dantų šepetėlį ir dantų pastą, bet ir tarpdančių šepetėlį, dantų siūlą, skalavimo skystį, liežuvio valymą ir pan. Reguliari burnos higiena ir lankymasis pas odontologą yra be galo svarbūs norint išlaikyti burnos sveikatą.

Kaip sužinoti, ar blogas burnos kvapas yra rimtos ligos simptomas?

Jei tinkamai prižiūrite savo dantis, o iš burnos vis tiek sklinda nemalonus kvapas, tuomet turite kapstyti giliau ir išsiaiškinti, ar neturite kitų rimtų sveikatos problemų. Taigi kokios ligos sukelia blogą kvapą?

Diabetas. Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, gali atsirasti savitas kvapas. Kūnas dėl insulino trūkumo negali suskaidyti cukraus, todėl pradeda deginti riebalus ir gamina chemines medžiagas, vadinamas ketonais. Kai cukraus kiekis kraujyje nevaldomas, ketonai gali kauptis ir pasiekti aukštą kiekį kraujyje. To rezultatas yra kvapas, panašus į acetono. Šis burnos kvapas taip pat gali būti diabetinės ketoacidozės požymis – gyvybei pavojinga komplikacija, kuri atsiranda, kai ketonų kiekis yra toks didelis, kad kraujas tampa rūgštus – dažnai tai yra 1 tipo diabeto požymis.

Refliuksas. Kartais blogą burnos kvapą gali sukelti problema, kuri burbuliuoja iš skrandžio. Refliuksas arba gastroezofaginis refliuksas atsiranda, kai rūgštis skrandyje teka atgal į stemplę. Rūgšties refliuksas gali pasireikšti bet kam. Tiesiog įsivaizduokite visą tą rūgštį ir visą maistą, kuris dar nebuvo suvirškintas, jis tiesiog stumiamas į stemplę ir į burną. Dėl to burnos kvapas gali turėti rūgštų, aštrų kvapą.

Inkstų problemos. Jei jūsų inkstai neveikia tinkamai, jie negali tinkamai filtruoti tam tikrų mineralų iš jūsų kraujo. Inkstai pašalina iš kraujo toksinus ir kitas atliekas, kurios vėliau išsiskiria su šlapimu. Kai žmogus turi inkstų problemų ar inkstų ligą, šie toksinai kaupiasi organizme ir cirkuliuoja kraujyje. Dėl to jūsų burnos kvapas gali priminti amoniaką ar šlapimą.

Kepenų liga. Kai jūsų kepenys neveikia tinkamai, jos negali filtruoti toksinų iš kraujo ar reguliuoti cukraus kiekio kraujyje. Dėl to šie toksinai lieka organizme ir iš burnos gali sklisti pernelyg saldus kvapas. Sunkiais kepenų ligos atvejais iš burnos gali sklisti ir stiprus supuvusių kiaušinių kvapas.

Bakterinės ar virusinės infekcijos. Bet kokia burnos, nosies, sinusų ar gerklės infekcija gali sukelti blogą burnos kvapą. Tai apima lokalizuotas infekcijas, pvz., užkrėstą žaizdą, chirurginę vietą arba dantų abscesą.

Ar virusas gali sukelti blogą kvapą? Viruso ar bakterijų sukelta infekcija, pvz., bronchitas, tonzilitas ir sinusitas, gali sukelti uždegimą ir gleivių kaupimąsi gerklės gilumoje. Gleivės gali turėti nemalonų, puvėsių kvapą ir net skonį, dėl ko gali atsirasti blogas burnos kvapas.

O pavyzdžiui, pneumonijos atveju, plaučiuose gali imti kauptis skysčiai, kurie taip pat gali sukelti blogą kvapą kosint.

Dehidratacija. Kai burna negamina pakankamai seilių, gali greitai kauptis kenksmingos bakterijos ir pradėti sklisti kvapai. Nemalonų kvapą iš burnos gali lydėti sausumo ar lipnumo jausmas bei tirštos seilės burnoje.

Burnos džiūvimą (taip pat vadinamą kserostomija) gali sukelti dehidratacija, dėl kurios sumažėja seilių gamyba. Pakankamas vandens gėrimas yra pagrindinė burnos sveikatos palaikymo ir blogo burnos kvapo prevencijos dalis.

Vaistai. Yra šimtai vaistų, kurie gali sukelti burnos džiūvimą ir seilių sumažėjimą. Tai labai dažnas šalutinis poveikis. Kai kurie vaistai taip pat gali išskirti chemines medžiagas, kurias galima užuosti iškvėpus.

Vaistai, dažniausiai susiję su blogu burnos kvapu, yra antihistamininiai vaistai, antidepresantai ir vėžio gydymo būdai, tokie kaip chemoterapija ir spinduliuotė. Net stresas gali sukelti burnos džiūvimą.

Kad ir dėl kokios priežasties sklinda blogas burnos kvapas, atsakingai pažvelkite į problemą ir apsilankykite pas gydytoją – tai gali padėti užkirsti kelią didesnėms ligoms.