Biologinis senėjimas yra sudėtingas procesas, vykstantis dėl genetinių ir aplinkos veiksnių derinio. Iki šiol nėra daug informacijos apie tai, kas senėjimą lemia, o kas yra tik paties senėjimo pasekmė. Kai kurie pagrindiniai biologiniai kūno pokyčiai, manoma, lemiantys senėjimą, yra telomerų (chromosomų galuose esančių apsauginių dangtelių) sutrumpėjimas, dėl kurio ląstelės nebegali efektyviai dalytis ir atsinaujinti, taip pat oksidacinis stresas, sisteminiai uždegimai, lemiantys silpnėjančią imuniteto funkciją, hormonų lygio mažėjimas, suprastėjusi kamieninių ląstelių funkcija.
„Visi šie procesai kiekvieno žmogaus organizme vyksta nevienodu greičiu, todėl mūsų biologinis amžius, nusakantis žmogaus kūno sistemų būklę, ne tik nesutampa su užfiksuotu pase, bet ir gali gerokai skirtis nuo kitų žmonių, priklausančių tai pačiai amžiaus grupei. Vieni svarbiausių faktorių šiam skirtumui – gyvenimo būdas ir aplinka, ne vien tik genetika“, – aiškina M. Bulbovas.
Tikslas – kokybiškas gyvenimas ilgiau
Anot trenerio, norint sužinoti savo kūno bei jo sistemų būklę ir apytikslį biologinį amžių, reikėtų vertinti telomerų ilgį, uždegimo, oksidacinio streso ir medžiagų apykaitos žymenis bei hormonų lygį. Taip pat galima atlikti su senėjimu susijusius genetinius testus. Tačiau dar svarbesnis dalykas, kad pamatavus reikėtų ir žinoti, kaip tuos rodiklius paveikti, kas juos gerina ir blogina.
„Kalbant apie kūno senėjimo lėtinimą arba ilgaamžiškumą, verta pabrėžti, kad visų pirma kalbame ne tik apie gyvybinių, bet ir kokybinių kūno funkcijų palaikymą. Šį principą gerai nusako mintis: „Svarbu ne tik pridėti metų prie gyvenimo, bet ir gyvenimo prie metų“. Juk iš tiesų norime ne tik ilgai gyventi, bet ir kuo ilgiau išlikti geresnės sveikatos ir gyvybingumo“, – įsitikinęs sveikatingumo specialistas.
Vaistų nuo senatvės formulėje – ir miegas
Pašnekovas akcentuoja, kad nors biologinio senėjimo priežasčių bent kol kas panaikinti neįmanoma, mokslas yra įvardinęs, kas šiuos procesus spartina. Dalis lėtinių ligų, tokios kaip širdies ir kraujagyslių, hipertenzija, ilgą laiką laikytų neišvengiamomis senėjimo pasekmėmis, imamos vadinti ne senatvės, o gyvenimo būdo ligomis. Tinkamos mitybos, fizinio aktyvumo ir poilsio derinys – kol kas galingiausias vaistas, kokį tik mokslas yra radęs.
„Reikia suprasti, kad nors geriausias efektas pasiekiamas ilgą laiką vartojant šį „vaistą“, pozityvūs pokyčiai, pakoregavus gyvenimo būdą, galimi net žiloje senatvėje. Todėl sakydami, „Man tai jau per vėlu“, daugelis vyresnio amžiaus žmonių iš tiesų praleidžia galimybę drastiškai pagerinti savo gyvenimo kokybę“, – sako M. Bulbovas.
Svarbu laikytis ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų: per savaitę planuoti bent 150–300 minučių aerobinės veiklos (greito ėjimo ar bėgimo, važiavimo dviračiu ir t. t.), porą kartų per savaitę į treniruotes įtraukti darbą su pasipriešinimu. Patariama vengti alkoholio ir cigarečių, tinkamai maitintis, ugdyti gebėjimą valdyti stresą. Itin svarbus ir miego bei poilsio režimas – rekomenduojama kasnakt miegui skirti bent 7–8 valandas, gultis ir keltis tuo pačiu metu.
Kūno masės indeksas nėra svarbiausia
Dažnas su senėjimu siejamas faktorius – riebalinės kūno masės augimas. Anot M. Bulbovo, vieni iš labiausiai klaidinančių rodiklių – kūno masės indeksas ir kūno masė (svoris), jeigu jie nėra vertinami kartu su riebalų, ypač besikaupiančių ant vidaus organų, kiekiu kūne.
„Įrodyta, kad padidėjus riebalų kiekiui, ypač ant vidaus organų ir pilvo srityje, išauga širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir tam tikrų vėžio rūšių vystymosi rizika. Kūno riebalų perteklius taip pat prisideda prie svarbų vaidmenį senėjimo procese vaidinančio oksidacinio streso ir uždegimų formavimosi. Negana to, kūno riebalų perteklius gali trukdyti gamintis ir funkcionuoti hormonams, pavyzdžiui, sveiką senėjimą palaikančiam testosteronui ir estrogenui“, – sako treneris.
Stipriausi motyvatoriai – baimė ir išgąstis
Apie fizinę kūno būklę ir lėtinių ligų rizikas taip pat praneša ir tokie rodikliai kaip ramybės pulsas, kraujo spaudimas, maksimalaus deguonies pasisavinimo efektyvumas. Įsivertinti juos ir matyti treniruotėse daromą pažangą šiandien labai paprasta, nes daugėja tam skirtų išmaniųjų įrenginių.
„JAV neseniai kūno duomenų stebėjimo srities revoliuciją sukėlė neinvazinis bioskeneris „Evolt 360“, kuris duomenis realiuoju laiku siunčia į vartotojo išmanųjį telefoną. Tad informaciją apie kūno kompozicijos pokyčius ir kūno būklę galima sekti nuolat“, – apie inovacijas kalba M. Bulbovas.
Vieno bendro žymens viso kūno sistemų efektyvumui ar biologiniam amžiui matuoti nėra, taip pat, kaip nėra vieno vienintelio sprendimo. Todėl tiek matavimai, tiek intervencijos, siekiant atitolinti senatvę ir išlaikyti kūną jauną ir funkcionalų kuo ilgiau – turi būti įvairūs ir specifiški.
Pašnekovas apibendrina, kad dažnai tik gavę traumą ar užklupti ligos žmonės iš tikrųjų sugeba atsigręžti į save ir skirti sau dėmesio. Baimė ir išgąstis yra stiprūs motyvatoriai. Visgi rūpinimasis sveikata, savo kūno pažinimas ir jo rodiklių sekimas turėtų būti svarbi kiekvieno dienos dalis, kad būtų galima kuo ilgiau džiaugtis gyvenimu ir jį patirti.
