Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Parkinsono ligos, distonijų ir kitų judėjimo sutrikimų koordinacinio centro vadovės neurologės dr. Rūtos Kaladytės Lokominienės, gerėjant ligos valdymo technikoms, pacientai išlaiko geresnę gyvenimo kokybę: „Šiandien Parkinsono liga iš esmės nesutrumpina išgyvenamumo. Tai yra ypač svarbu žinoti, nes kiekvienos lėtinės ligos diagnozė yra iššūkis tiek pacientui, tiek ir gydytojui. Diagnozavusi Parkinsono ligą pacientui pasakau, kad tai yra viena geriausiai gydomų lėtinių neurologinių ligų, tačiau bus reikalingas glaudus bendradarbiavimas, nes ne mažiau nei 50 proc. sėkmės priklauso nuo paciento įsitraukimo į gydymą.“
Ligos priežasčių sąraše – genetinis polinkis ir aplinkos veiksniai: didėjantis pramonės skleidžiamų toksinų kiekis, sunkesnis jų pasišalinimas ne tik iš aplinkos, bet ir iš mūsų organizmo, atsirandantys nauji atmosferą teršiantys veiksniai, kurie veikia mūsų genetiką, medžiagų apykaitą, mikrobiomą (gausybės įvairių mikroorganizmų, gyvenančių žmogaus viduje, genomą). Nors Parkinsono liga yra visos nervų sistemos liga, anksčiausi pakitimai atsiranda tose vietose, kur žmogaus organizmas glaudžiausiai kontaktuoja su aplinka – virškinimo traktas, oda, nosies gleivinė ir tinklainė. „Vieni ankstyviausių požymių – uoslės ir skonio silpnėjimas ar net išnykimas, vidurių užkietėjimas, sulėtėjusi viso virškinamojo trakto motorika, pilvo pūtimas, skrandžio pilnumo jausmas ir pan., – ligos pirmuosius simptomus vardija gydytoja neurologė dr. R. Kaladytė Lokominienė. – Tokie pacientų nusiskundimai gali signalizuoti apie ankstyvą ligą, skatina mus atkreipti dėmesį ir tokius pacientus specifiškai ištirti dėl Parkinsono ligos“.
Rankų drebėjimas, sulėtėjimas, rašysenos susmulkėjimas, pasikeitęs balsas – vėlesni ligos požymiai, kurie galėtų skatinti visuomenės budrumą atkreipti į juos dėmesį ir kreiptis konsultacijos į specialistus. „Dažniausiai rankos dreba ne dėl Parkinsono ligos. Net apie 5 proc. visos mūsų regiono populiacijos turi savaiminio drebėjimo geną. Tai reiškia, kad virš 65 metų žmonėms, kai kam ir anksčiau, dreba rankos laikant daiktus, stiprėja susijaudinus, kartais gali drebėti ir galva. Patiriant tokius simptomus reikėtų pasikonsultuoti, nes rankų drebėjimas taip pat yra ir vienas iš Parkinsono ligos simptomų. Tačiau šios ligos atveju rankos dreba tada, kai jos atpalaiduotos – paėmus daiktus drebėjimas sumažėja ar net išnyksta. Žymiai specifiškesnis požymis yra sulėtėjimas, raumenų sustingimo ir nejudrumo pojūtis. Tačiau, jei šitas mitas skatina pasitikrinti, tegu jis gyvuoja“, – sako dr. R. Kaladytė Lokominienė.
Ankstyva diagnostika leidžia pritaikyti ir specifinį ankstyvą gydymą
Pajutusiems minėtus simptomus – judesių sulėtėjimo ir raumenų sustingimo bei nelankstumo jausmą, pablogėjusią koordinaciją, drebėjimą, užkietėjančius vidurius, silpnesnę uoslę ar skonį, liūdną nuotaiką, blogą miegą, nuovargį – patariama kreiptis konsultacijos, pirmiausia – į šeimos gydytoją. Pacientui bus atlikti tyrimai, kurie patvirtins arba paneigs kitus galimus sutrikimus, atsiradusius po persirgtos virusinės ligos, dėl skydliaukės funkcijos sutrikimų, mažakraujystės, depresijos. Po tyrimų šeimos gydytojas nuspręs, ar pacientui reikalinga neurologo konsultacija. „Parkinsono liga sergančių pacientų laboratoriniuose tyrimuose pakitimų nėra arba jie nesusiję su patiriamais simptomais. Tais atvejais reikalingas vaizdinis galvos smegenų ištyrimas, kad būtų atmesti kiti galvos smegenų pažeidimai, atsiradę po persirgtų kraujotakos sutrikimų, trauminių ir kitų pažeidimų, – aiškina dr. R. Kaladytė Lokominienė. – Po vaizdinių galvos smegenų tyrimų, kuriuose ankstyvos ligos atveju pokyčių nestebima, gali būti atliktas specifinis radionuklidinis ištyrimas, kuris itin tiksliai – 98–99 proc., atvejų – gali patvirtinti ar paneigti Parkinsono ligos diagnozę. Vardindami tyrimus turėtume pasakyti ir apie genetinio ištyrimo galimybę – jei vienam iš pirmos eilės giminaičių buvo nustatyta ši liga, diagnostikai gali padėti ir genetinis tyrimas.“
Gydymo schemoje – socialinio aktyvumo svarba
Pacientai dėl įtariamos Parkinsono ligos ar kitų judėjimo sutrikimų konsultuojami VUL Santaros klinikų Parkinsono ligos ir kitų judėjimo sutrikimų konsultacijų kabinete. Gydytoja neurologė dr. R. Kaladytė Lokominienė: „Šiuos pacientus gydome bendradarbiaudami su kolegomis – neurochirurgijos, radiologijos specialistais, mūsų ligoninėje vyksta specialistų ir pacientų mokymas, kuris ypač svarbus dėl pacientų įsitraukimo į gydymą. Pacientas laikomas centrine komandos dalimi, o jį supa gydytojų komanda – neurologas, šeimos gydytojas, reabilitacijos specialistas, jei reikia – psichiatras, neurochirurgas, socialinis darbuotojas, slaugos ir kiti specialistai.“
Pasak gydytojos neurologės, gyvenimo būdo pakeitimai gali prisidėti prie to, kad net ir genetiškai nulemta liga pasireikš vėliau, paciento gyvenimo kokybė bus geresnė. „Ypač svarbi fizinė ir socialinė veikla – fizinis aktyvumas skatina nervų sistemos plastiškumą, organizmo rezervų įsijungimą, gerina vaistų poveikį. Gyvybingas dalyvavimas įvairiose meninėse ir sportinėse veiklose, pažinimo funkcijų treniravimas, socialinė įtrauktis labai svarbi, nes skatina pasitempti ir negailėti savęs, tai tarsi stimulas nepasiduoti“, – pataria gydytoja neurologė dr. R. Kaladytė Lokominienė.
