Ką daryti, kad jaučiamas skausmas netaptų lėtiniu?

Klinikos „Agatas“ vadovė ir gydytoja anesteziologė, skausmo specialistė Asta Mažeikaitė ir kineziterapeutas Petras Mikučionis pasakoja, kodėl nevertėtų laukti, kai kyla skausmas ir kokia svarbi yra kineziterapija gydant lėtinį skausmą.

„Lėtinis skausmas – tai dažniausias su darbu susijęs negalavimas ir viena iš pagrindinių nedarbingumo priežasčių, todėl ir vyrai, ir moterys vienodai kenčia nuo įvairių skausmų. Žinoma, dažnai susiduriame su stigma, kad vyras turi būti „vyriškas“, pakantesnis. Ir iš tiesų didžioji dalis visuomenės vis dar mano, kad skausmą kęsti yra normalu.


Kaip ir bet kurioje kitoje medicinos srityje – prevencija yra svarbiausia. Tačiau, atsiradus skausmui, tikimybė greičiau pasveikti yra didesnė, kai kreipiamasi vos pajutus negalavimą ir iš karto pradedama taikyti gydymą.


Su amžiumi atsiranda ir degeneracinių stuburo pakitimų. Gera žinia yra tai, kad daugeliu atvejų jie nesukelia skausmo. Tačiau, kas nutinka, kai pradeda skaudėti apatinę nugaros dalį arba kaklą? Paprastai, gydant šį skausmą neurochirurgo neprireikia, ypač vos prasidėjus negalavimams.


Negydomas skausmas dažniausiai tampa lėtiniu, toks negalavimas kamuoja didžiąją dalį mūsų pacientų. Turbūt svarbiausia skausmą bandyti mažinti, tai yra, laiku kreiptis į specialistus, kurie galėtų padėti skausmą malšinti paskirdami tinkamą gydymą.


Kodėl taip svarbu kreiptis į specialistus iš anksto?


Beveik visų lėtinio skausmo būklių atvejais, manoma, kad centrinė sensibilizacija yra pagrindinis jo šaltinis. Centrinė sensibilizacija apibūdina pokyčius smegenyse, atsirandančius dėl pakartotinės nervų stimuliacijos. Ji padeda smegenims ką nors įsiminti, todėl jei dirgiklis yra skausmingas, kūnas tampa jautresnis skausmui.


Todėl gretutiniai veiksniai, kurie gali paveikti nervų sistemą, pavyzdžiui, miego trūkumas, nuovargis ir bloga nuotaika, gali sustiprinti centrinės sensibilizacijos poveikį, sukurdami destruktyvų šių būklių ciklą.


Skausmas gali būti dvejopas: nociceptinis arba neuropatinis. Nociceptinis skausmas paprastai atsiranda dėl išorinių dirgiklių, neuropatinis kyla kaip atsakas į dirgiklį, kurį sukelia nervų sistemos pažeidimas.


Organizmas nociceptinį skausmą jaučia receptoriais, kurie vadinami nociceptoriais. Patyrus sužalojimą, šie receptoriai suaktyvinami. Nociceptoriai sąveikauja su imuninėmis ląstelėmis, kontroliuojančiomis uždegimą, kuris gali sukelti didesnį skausmą dėl vadinamojo „neurouždegimo“. Sužalojimai ar traumos gali paveikti nociceptorių funkciją, todėl jie ilgiau reaguoja į dirgiklį. Tai vadinama hiperalgeziniu prisiminimu, kuris pasireiškia daugeliu lėtinio skausmo atvejų.


Taigi, kuo ilgiau delsiama ir bandoma susigyventi su skausmu, tuo labiau didėja jautrumas skausmui, o kūnas į bet kokį signalą reaguoja dirgliau.


Tad kuo anksčiau žmogus kreipiasi į specialistą dėl nugaros skausmo, tuo geresni konservatyviojo gydymo rezultatai. Intervencinės skausmo gydymo būdų galimybės yra itin plačios, todėl dažnai jie yra labai veiksmingi.


Pirmojo apsilankymo pas skausmo gydymo specialistą metu pacientų prašoma užpildyti skausmo anketą, kurioje yra jo intensyvumo vertinimo skalė. Kiekvienas žmogus turi savo skausmo slenkstį. Kai kurie žmonės skausmo gali visai nejusti, o kiti tokį pat pojūtį vertins 3 balais pagal 10 balų skalę. Svarbu išsiaiškinti, koks lygis yra priimtinas atėjusiam gydytis asmeniui.


Skausmo slenkstis yra taškas, kai dirgiklis tampa skausmingas. Pavyzdžiui, temperatūra, kai karštis ar šaltis sukelia skausmą, gali būti slenksčiu, kokią temperatūrą žmogus gali atlaikyti.


Nuodugniai įvertinę klinikinį atvejį, skausmo specialistai gali paskirti injekcijas šalia nervinių šaknelių arba į facetinius sąnarius, kurios atliekamos pasitelkus rentgeną, epidurinę steroidinių vaistų injekciją ar injekcijas į skausmingus (trigerinius) taškus, vadinamąsias „blokadas“ arba medikamentinį gydymą. Tokį gydymą gali paskirti skausmo gydytojas net tais atvejais, kai yra tarpslankstelinių diskų išvarža ar disko fragmentai spaudžia apatinės nugaros dalies ir kaklo nervus.


Kenčiant lėtinį skausmą gali būti sudėtinga judėti. Skausmo gydytojas dirba kartu su kineziterapeutu, kuris taiko individualias treniruotes, skirtas palengvinti skausmą, pataria, kokie pratimai yra geriausi kiekvienu individualiu atveju.

„Kineziterapija ne tik palengvina ar sumažina diskomfortą. Gydymas gali padėti išsiaiškinti, kodėl pacientas jaučia tam tikrą pojūtį ir sustiprinti susijusias raumenų grupes, kad pagerėtų jo ištvermė ir judesių amplitudė.” – paaiškina kineziterapeutas P. Mikučionis.


Pratimai leidžia stiprinti raumenis ir sąnarius, gerina judrumą ir keičia smegenų signalus, kad bet koks tos kūno dalies judesys nesukeltų skausmo.


Gydant lėtinį skausmą nėra vieno visiems tinkamo sprendimo. Tai kas tinka vienam žmogui, gali visiškai netikti kitam. Todėl labai svarbus kompleksinis gydymas – geriami vaistai, mankštos, injekcijos, psichoterapija ir dar daug kitų. Vis dėlto būtinas ir paties paciento noras išgyti bei pasitikėjimas dirbančių gydytojų komanda“, – gydytoja A. Mažeikaitė pataria pajutus skausmą nedelsti ir laiku kreiptis į specialistus.


Skausmo gydymo klinika „Agatas“, Sporto g. 3, Kaunas • www.clinicagatas.com

Užsakymo nr.: PT_79527

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis