„Jokių simptomų nejutau, todėl net neįtariau, kad galiu sirgti, – pasakoja Tadas. – Džiaugiuosi, kad šeimos gydytojas paskatino sudalyvauti profilaktinėje programoje, nes anksti aptikus darinį, galėjome užkirsti kelią šios ligos plitimui.“
Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Endoskopijų skyriaus vadovas doc. dr. Dalius Petrauskas teigia, kad pradžioje pacientui buvo atliktas slapto kraujavimo išmatose testas (iFOBT). „Šis testas – nesudėtingas patikros dėl storosios žarnos vėžio būdas, veiksmingai padedantis aptikti plika akimi nematomą kraujavimą išmatose, pagal kurį galima įtarti storosios žarnos vėžį ir ikivėžinius susirgimus“, – aiškina gydytojas gastroenterologas. Jis priduria, kad iš 100 profilaktinį tyrimą atliekančių gyventojų, vidutiniškai 15 iš jų yra reikalingas tolesnis ištyrimas.
Tado slapto kraujavimo išmatose testas – teigiamas, todėl buvo būtini tolimesni tyrimai. Pacientui atlikta kolonoskopija (endoskopinis tyrimas) ir storojoje žarnoje rastas nepiktybinis auglys, kuris per tam tikrą laiką gali išsivystyti į vėžį. „Šio auglio endoskopinis šalinimas dėl didelio jo dydžio buvo sudėtingas, todėl pacientas gydymui buvo nukreiptas į Kauno klinikas, – pasakojo Endoskopijų skyriaus vadovas. – Taikant šiuolaikinius minimaliai invazinius endoskopijos metodus pavyksta pašalinti daugumą gerybinių ir ankstyvos stadijos piktybinių storosios žarnos auglių. Procedūros atliekamos teikiant dienos chirurgijos paslaugas, gydymas stacionare būna nereikalingas. “
Šiandien pacientas jaučiasi gerai. Rizika susirgti storosios žarnos vėžiu ateityje reikšmingai sumažėjo, bet nėra išnykusi. Dėl to rekomenduojama profilaktiškai tyrimą atlikti ir ateityje.
Storosios žarnos vėžys ankstyvosiose stadijose yra besimptomis, todėl nedalyvaujant profilaktinėse patikros programose, onkologinę ligą aptikti sudėtinga. „Ši onkologinė liga dažniausiai pastebima tik jai progresavus, kai tenka nedelsiant taikyti sudėtingą gydymą, – sako doc. D. Petrauskas. – Ligą diagnozavus ankstyvose stadijose, gydymas padidina visiško pasveikimo tikimybę“.
Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja onkologė-chemoterapeutė dr. Rita Kupčinskaitė-Noreikienė pabrėžia, kad tai trečias pagal dažnumą onkologinis susirgimams vyrų tarpe, tarp moterų – antras pagal dažnumą. „Paprastai storosios žarnos piktybiniai navikai auga ilgai, dešimtmečiais ir pradeda formuotis iš gerybinių pakitimų“, – paaiškina gydytoja onkologė-chemoterapeutė.
Rizikos veiksniai šiai ligai išsivystyti yra skirstomi į modifikuojamus ir nemodifikuojamus. „Nemodifikuojami rizikos veiksniai yra vyresnis amžius, buvusios uždegiminėmis žarnyno ligos, II tipo cukrinis diabetas, artimų giminaičių tarpe buvę storosios žarnos vėžio atvejai, – dalinasi dr. Rita Kupčinskaitė-Noreikienė. – Modifikuojami rizikos veiksniai yra rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, alkoholio vartojimas, nutukimas, mažai skaidulų turinti dieta, didelis raudonos spalvos mėsos ir mažas vaisių bei daržovių suvartojimas. “
Kauno klinikose storosios žarnos vėžio profilaktiniams tyrimams atlikti naudojama naujausia įranga, turinti dirbtinio intelekto modulį, kuris padeda identifikuoti pakitimus. Didžioji dalis nustatytų auglių (polipų) yra pašalinami tos pačios procedūros metu. Visi tyrimai atliekami su bendrine nejautra, todėl pacientai nepatiria jokio diskomforto.
