Alergologai perspėja: neignoruokite pirminės reakcijos, nes vėlesnės gali būti itin sunkios ir netgi baigtis mirtimi. Apie tai, kaip pasireiškia alergijos požymiai, kodėl organizmas taip reaguoja į dirgiklius ir ką daryti pastebėjus simptomus kalbėjomės su Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadove prof. Brigita Šitkauskiene. 

Dažniausiai įvardijamas didysis aštuonetas maisto produktų, kurie gali sukelti alergiją. Kodėl būtent šie produktai? 

Taip mes išskiriame produktus, kurie dažniau sukelia alergiją. Jūsų įvardytą aštuonetą privaloma maisto produktų etiketėse žymėti JAV, Kanadoje. Šiuose regionuose išskiriamos sojos, tačiau, epidemiologų vertinimu, europiečiai mažiau alergiški sojoms nei Šiaurės Amerikos gyventojai. JAV į šį sąrašą nėra įtraukti vaisiai ar daržovės, kurie dažniau įjautrina organizmą ar sukelia alergines reakcijas. Aš noriu pabrėžti daug svarbesnį dalyką: bet kuris maisto produktas ar jame esantys priedai gali paskatinti alergiją. Negaliu nuraminti, kad yra produktų, kurie nesukelia reakcijų. Bet kuris jų gali tai padaryti... 

Jautrumas maistui gali pasireikšti įvairiai, tai lemia skirtingos organizmo savybės, regionas, produktų vartojimo tradicijos, kultūra. Įtakos gali turėti paveldimumas, gretutinės ligos bei aplinkos veiksniai ir daugybė kitų aplinkybių. 

Jeigu žiūrėtume į maisto sudėtį, tai labiausiai alergizuoja baltymai – ir gyvulinės, ir augalinės kilmės. 

Ilgą laiką buvo manoma, kad jautrumas maistui pasireiškia dar kūdikystėje, o vyresniems žmonėms jis beveik nebūdingas. 

Sakyčiau, klaidingas įsitikinimas. Suprantama, vaikams padidėjusio jautrumo reakcijos dažniausiai kyla dėl maisto produktų, nes pirmieji alergenai patenka per virškinamąjį traktą. Vėliau, veikiant ir aplinkos veiksniams, didėja jautrumas aplinkos alergenams. Įvairiais statistikos duomenimis, vaikų alerginių reakcijų į maisto produktus dažnis yra apie 8 proc., suaugusiųjų – nuo 3 iki 10 proc. Nebūtinai pirmasis alergijos epizodas turi pasireikšti kūdikystėje. 

Papasakokite, kaip organizmas reaguoja, kokius mechanizmus įjungia alergenai?

Pradėsiu iš toliau. Dažnai polinkis į alergines ligas yra paveldimas, kai pasireiškia vadinamoji atopija, t. y. – savybė greičiau reaguoti į tam tikrus baltymus. Imuninė sistema jautriau reaguoja pakartotinai susidūrusi su tais pačiais produktais, kuriuos traktuoja kaip alergenus, gamindama imunoglobulino E klasės antikūnus, kurie cirkuliuodami organizme tarsi vykdo stebėjimą. Aptikusi su maistu patekusį „svetimą“ baltymą, kuriam jau yra jautri, ji skelbia aliarmą ir reakcija prasideda. Tai šiek tiek primena procesą, kai imuninė sistema susiduria su virusais ar bakterijomis – tik toje situacijoje veikia kiti dalyviai. Šie imuninės sistemos sargai, aptikę net ir mažiausias alergeno dozes gali reaguoti labai greitai ir sukelti audringas reakcijas, kurių metu iš ląstelių išsiskiria daug aktyvių medžiagų, ypač histamino (net ir bučinys gali tapti mirtinas, jei partneris valgė produktų, kuriems kitas asmuo yra alergiškas).

Pakalbėkime apie audras, kylančias organizme, kai patenka alergenas. 

Vieniems reakcija gali pasireikšti tik odos niežėjimu, tinimu ar bėrimu, kitiems – virškinamojo trakto dirginimo reiškiniais: viduriavimu, pykinimu ar vėmimu. Gali prasidėti dusulys. Pati grėsmingiausia reakcija – anafilaksija, kai pažeidžiamos kelios organizmo sistemos, gali kristi arterinis kraujo spaudimas, prarandama sąmonė. Tokiu atveju, jeigu nespėjama laiku suteikti pagalbos, gali ištikti net mirtis. 

Beje, kartais alergiją galima supainioti. Jai priskiriami požymiai yra būdingi ir maisto netoleravimui. Nuo šio sutrikimo dažnai kenčia žmonės, kuriems trūksta kai kurių virškinimo fermentų, jie serga kitomis gretutinėmis ligomis ar pan. Simptomai gali būti panašūs: pasireikšti niežėjimas, tinimas, tačiau dažnesni virškinamojo trakto sutrikimai – spazminiai pilvo skausmai, pūtimas, viduriavimas, migrenos požymiai. Šie simptomai gali priminti alergiją. 

Kalbant apie alerginę reakciją į maisto produktus, atkreipkite dėmesį į savo organizmo signalus. Pavartojus tam tikrų produktų, pasikartoja padidėjusio jautrumo epizodai – simptomai, kuriuos jau minėjau. Jie pasireiškia suvalgius tam tikro maisto. Raginu įsiklausyti ir girdėti, ką sako organizmas. Jeigu turite įtarimų, kreipkitės į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą, kuris patikslins, ar jums pasireiškė alergija, kas ją sukėlė, kokių produktų turėtumėte vengti, kaip gydytis. Tai svarbu, nes alergijos ir maisto netoleravimo gydymo būdai iš dalies skiriasi, o laiku pradėtas tinkamas gydymas leidžia užkirsti kelią ir galimoms itin grėsmingoms reakcijoms. 

Kaip nustatoma alerginė reakcija į maisto produktus?

Pirmiausia atsižvelgiama į skundus, yra keli tyrimo būdai. Vienas iš jų – dūrio su alergenu mėginys, kuris iš karto parodo ar yra jautrumas tiriamajai medžiagai. Jeigu tik organizme yra mano jau įvardytų imuninės sistemos sargų, šie iš karto sukels reakciją dūrio vietoje. Ji paraus, gali pradėti niežėti. Jautrumą maistui galime nustatyti iš kraujo mėginio, stebėdami, kiek ir kokių antikūnų yra pasigaminę. Šis tyrimas užtrunka ilgiau, tačiau jo spektras neretai yra platesnis, jis rekomenduojamas, kai negalima daryti odos mėginių – tais atvejais, kai alergija yra ūmi, labai išreikšta arba ji slopinama vaistais. 

Jau minėjau, kad galima reakcija į bet kurį maisto produktą. Rinkdami anamnezę gydytojai kantriai klausinėja pacientų, kurie maisto produktai galimai sukėlė simptomus, taip pat ir apie jautrumą kitiems alergenams, nes būna ir kryžminių reakcijų. Pavyzdžiui, alergiškiems beržo žiedadulkėms pacientams padidėjęs jautrumas gali kilti suvalgius obuolių, namų dulkių erkėms – vėžiagyvių, o lateksui – kivių, bananų ir pan. 

Jeigu įvardyti diagnostiniai metodai neatskleidžia padidėjusio organizmo jautrumo, tuomet gali būti atliekami provokaciniai testai: stebimi gydytojų pacientai suvalgo atitinkamai paruošto tam tikro maisto produkto, kurį dozuojant didinama jo koncentracija, o tuomet stebimos organizmo reakcijos. Tokiu būdu patvirtinama ar atmetama alergijos konkrečiam produktui diagnozė.

Minėjote, kad padidėjęs organizmo jautrumas gali būti paveldėtas. Tačiau teko girdėti alergijas vadinant civilizacijos rykšte. Kodėl jos taip skambiai apibūdinamos?

Turiu pastebėti, kad alergiškų žmonių daugėja. Kodėl taip yra? Kuo aplinkoje daugiau įvairių naujadarų, cheminių junginių – tarkime, genetiškai modifikuoto maisto, kuo daugiau priedų maisto produktuose, taršos aplinkoje ir pan., tuo mes jautresni, nes imuninei sistemai šie dalykai yra svetimi. Juk norėdami prailginti galiojimo laiką, paryškinti spalvą, pagerinti skonį ir suteikti konsistenciją gamintojai vis plačiau naudoja įvairius priedus. Maisto pramonėje dauguma maisto priedų gaminami dirbtinai. Galime būti jautrūs ne tik natūraliems maisto komponentams, bet ir cheminiams priedams, kurių produktuose gausu. Dar noriu atkreipti dėmesį: mėgstama sakyti, kad dauguma ligų yra dėl nervų. Iš dalies šis posakis tinka ir kalbant apie alergijas. Mūsų nervų ir endokrininė sistemos yra glaudžiai susijusios su imuninių reakcijų reguliavimu. Jeigu patiriame didesnį stresą, kurio šiandieniame gyvenime nestinga, jis irgi sutrikdo imuninę pusiausvyrą, todėl jautriau pradedame reaguoti į aplinkoje esančius dalykus, kuriuos turėtume toleruoti – taip pat ir į maistą. Kaip aš mėgstu sakyti, imuninė sistema nusipiešia priešą ir ima su juo kovoti. 

Beje, noriu paneigti mitą esą alerginės reakcijos rodo nusilpusį imunitetą. Nieko panašaus! Imuninė sistema tokiais atvejais nenusilpusi, o per daug audringai nusiteikusi vieno ar kito dirgiklio, pavyzdžiui, alergeno atžvilgiu. Papildomai stiprinti imuniteto alergijos metu tikrai nereikia. 

Nori nenori tenka prisiminti ir dar vieną patarimą, kurį aš pati, būdama alergiška, esu gavusi ne kartą – valgyti tik tai, kas auga mūsų regione. 

Labai geras patarimas. Mes turime per daugelį kartų susiformavusias tam tikras genetines ypatybes, susijusias su gyvenamąja teritorija ir mūsų organizmai yra prisitaikę prie būtent tų sąlygų, kuriose esame gimę. Pastebėta, kad egzotiški vaisiai ar jūrų gėrybės mūsų regiono gyventojams gali dažniau sukelti padidintą jautrumą. Vis daugiau suaugusiųjų jautriai reaguoja į egzotinius vaisius dėl populiarėjančių dietų. Beje, alergija citrusiniams vaisiams yra santykinai reta – ji dažniau pasireiškia žiedadulkėms alergiškiems pacientams, o dažną dirginantį poveikį sukelia vaisiuose esanti citrinų rūgštis. Kelionių metu mes mėgstame paskanauti kitų šalių virtuvių patiekalų. Ragaujant pirmą kartą produktą, su kuriuo anksčiau imuninė sistema susidūrusi nebuvo, alerginės reakcijos tikimybė – nedidelė. Pirmo kontakto metu imuninė sistema tik susipažįsta su galimu „priešu“ – alergenu ir, jei tai įvyksta, pakartotinis ragavimas net ir nedidelio kiekio to paties maisto produkto gali sukelti audringas reakcijas. Visuomet būtina teirautis maisto sudėties, galimų alergenų, ypač jei jau esate alergiškas. Sunki alerginė reakciją į maistą pasireikšti gali dėl kelių veiksnių derinių, pavyzdžiui, dėl kartu vartojamų vaistų, alkoholio, fizinio krūvio ir kt. Tuomet alergenai greičiau patenka į kraują ir reakcija gali būti žaibiška.

Kaip galima suteikti pirmąją pagalbą, kai ištinka alerginė reakcija? Ir kaip reaguoti, kai matome anafilaksinio šoko požymius, pavyzdžiui, dusulį? 

Bet kurios alerginės reakcijos metu būtina nutraukti kontaktą su alergenu! Svarbu, kad jis daugiau nebepatektų į organizmą. 

Vykstant alergenų sukeltai imuninei reakcijai išsiskiria daug biologiškai aktyvių medžiagų, ypač histamino, todėl daugeliu atvejų pirmieji vaistai yra antihistamininiai, kurie ją slopina. Kokius vaistus vartoti patars gydytojai alergologai ir klinikiniai imunologai, šeimos gydytojai ar vaistininkai. 

Labai noriu pabrėžti: jeigu turite įtarimų, kad esate alergiškas maisto produktams, nelaukite sunkiausių reakcijų. Kreipkitės į gydytojus, kurie ištirs bei nustatys, kuriems maisto alergenams esate jautrūs, tuomet žinosite, kokie pavojai gali tykoti. Jums bus sudarytas pirmosios pagalbos planas, paskirti vaistai. Audringai sisteminei reakcijai suvaldyti naudojamas adrenalinas, kuris išrašomas kartu su automatiniu švirkštikliu. Alergiški žmonės, kuriems gali kilti anafilaksija, visada tokį švirkštiklį turi turėti su savimi, jie yra apmokyti, kaip savarankiškai jį panaudoti.

Be to, Lietuvoje gal tai dar nėra įprasta, tačiau kai kuriose šalyse jau dažnai dėvimos apyrankės su išvardytais alergenais. Kai įvyksta staigi alerginė reakcija, o žmogus pats nebegali pasakyti, kas jam nutiko, tokia apyrankė gali išgelbėti gyvybę. 

Jeigu alerginė reakcija jus ištiko netikėtai, pirmiausia, nustokite valgyti tai, ką valgėte, išspjaukite iš burnos likučius, išskalaukite burną ir nieko nelaukdami kvieskite greitąją pagalbą. Jei prisimenate ar turite gydytojo sudarytą planą, kaip elgtis tokiu atveju, pasinaudokite juo. Noriu pasakyti, kad sunkios sisteminės reakcijos be išankstinių signalų nutinka retai – organizmas pamažu rodo požymius, reakcijas į kai kuriuos maisto produktus. Todėl neignoruokite jo signalų ir iš anksto išsitirkite. 

Skaitydami produktų etiketes, galime pamatyti vadinamąjį didįjį alergenų aštuonetą. Rašoma jog „galimi lazdyno riešutų pėdsakai“ ir pan. Ką dar turėtume perskaityti etiketėse? 

Gamintojai privalo nurodyti tą aštuonetuką, o aš patarčiau skaityti visą sudedamųjų dalių sąrašą. Kodėl? Prisiminkime, jog galime būti jautrūs bet kuriam maisto produktui ar jo komponentui, o taip pat ir maisto priedams. Atkreipkite dėmesį į priedus, žymimus E raidėmis ir skaičiais. Pavyzdžiui, dažiklis karminas yra gana dažnas alergenas, galintis sukelti audringas reakcijas; konservantas – benzenkarboksirūgštis ir jai giminiškos medžiagos – taip pat turi savybę įjautrinti organizmą ir pan. 

Paskutinis svarbus klausimas: ar galima pasveikti nuo alergijos? 

Deja, ne. Tačiau galima sėkmingai ją pažaboti ir kontroliuoti, užbėgti už akių sunkioms reakcijoms. Ieškoma naujų būdų, kaip taikant imunoterapiją sukelti maisto produktų toleranciją.

Svarbiausias mano patarimas – girdėkite, ką sako organizmas. Esame gamtos dalis, turinti nuostabią dovaną – imunitetą, saugantį nuo visko, kas mums svetima. Ir jei šis atsakas tampa neadekvatus, per daug audringas – nedelskite. Turime visas galimybes nustatyti alergiją ir užbėgti blogiausiam scenarijui už akių.