Pirmiausia įvardykime, kas yra detoksikacija?
Medicininis paaiškinimas skamba taip: tai – intoksikacijos pašalinimas. Chemiškai – tai nuodingos medžiagos pavertimas nenuodinga.
Natūraliai vykstantiems detoksikacijos procesams organizme turi įtakos amžius, genai, gyvenimo būdas, toksinų koncentracija, žalingi įpročiai. Organizmui senstant, jau po 40 metų, jo gebėjimas išsivalyti silpnėja. Įvairūs lėtiniai uždegimai ir infekcijos taip pat gali trukdyti detoksikacijos procesams.
Juose dalyvauja šie organai ir organizmo sistemos: kepenys, žarnynas, inkstai, oda, kvėpavimo sistema, limfa. Kepenys neutralizuoja organizmui žalingas medžiagas, žarnynas šalina nesuvirškintas organines medžiagas. Intensyvus šalinimas vyksta ir per odą – išsiskiria vanduo, druskos, šlapalas, šiluma; inkstus – vanduo, druskos, šlapalas, amoniakas, šlapimo rūgštis; plaučius – anglies dioksidas, vanduo, šiluma. Kad šių organų veikla būtų sklandi, organizmas privalo turėti daug energijos.
Norėčiau daugiau dėmesio skirti kepenims. Kepenys – didžiausias vidaus organas ir stambiausia virškinimo sistemos liauka mūsų organizme, veikianti kaip galinga mašina: šalinanti toksinus, dalyvaujanti virškinimo procesuose, reguliuojanti hormonų veiklą. Kepenys perdirba visą mūsų suvartotą maistą, gamina ir sandėliuoja tam tikras medžiagas. Svarbiausia kepenų funkcija – organizmo valymas. Tai – dažnai klaidingai suprantamas procesas, tad juo yra labai spekuliuojama. Galingas ir sudėtingas transformacijos procesas vyksta 24 valandas per parą kiekvieną dieną. Tai, kaip efektyviai kepenys atlieka savo darbą, nelygu mūsų gyvenimo būdui, kuris turi įtakos sveikatos būklei. Detoksikaciją galima apibūdinti, kaip nuolat vykstančią biocheminių reakcijų grandinę, kuri riebaluose tirpias medžiagas verčia į vandenyje tirpius junginius, kuriuos organizmas geba pašalinti su šlapimu ar tulžimi.
Sakoma, kai organizmas yra labai užterštas, pirmas signalas būna liga. Kitaip tariant, reikia susirgti, kad kūnas pagaliau galėtų detoksikuotis.
Taip, tai yra tiesa. Neretai organizmo valymasis vyksta ūmių susirgimų forma, kai peršalimo ar virusų sukelti simptomai paguldo mus į lovą: prarandame apetitą (ir tai nevyksta be priežasties – taip valosi mūsų žarnynas), pakyla kūno temperatūra (nes, buitiškai tariant, reikia sudeginti toksinus), ji verčia mus prakaituoti, kad daugiau gertume skysčių ir greičiau pašalintume toksinus iš organizmo.
Kepenų detoksikacija – dviejų fazių fiziologinis procesas. Pagrindinis pirmosios fazės kepenų detoksikacijos tikslas – pakeisti susidariusius toksinus, kad juos galėtų paveikti fermentai antroje detoksikacijos fazėje. Kartais tarpiniai, pirmosios kepenų detoksikacijos fazės produktai yra netgi pavojingesni nei pirminės medžiagos, patekusios į organizmą. Yra kelios toksinų rūšys: vandenyje tirpūs toksinai gali būti siunčiami tiesiai į inkstus ir išsiskirti su šlapimu, tokios medžiagos daug lengviau eliminuojamos iš organizmo (pavyzdžiui vitamino C perteklius). Riebaluose tirpūs toksinai pirmiausia apdorojami kepenyse, ten jie keičiami, kad taptų tirpūs vandenyje. Ir tik tada jie gali būti pašalinti iš organizmo. Ir dar šiek tiek apie toksinus – jų kilmė įvairi. Vieni mus pasiekia iš aplinkos (patenka su maistu, oru, per odos sąlytį su įvairiais cheminiais junginiais, esančiais kosmetikoje, buitinėse priemonėse), kiti toksinai formuojasi mūsų organizme įvairių biocheminių ir fiziologinių procesų metu. Toksinai susidaro ir kai sutrinka virškinimo sistemos veikla, medžiagų apykaita.
Kai toksinų yra per daug arba trūksta fermentų, kurie dalyvauja toksinų perdirbimo procesuose, riebaluose tirpūs, ne iki galo apdoroti toksinai jungiasi prie riebalinio audinio. Galima sakyti, kad toksinai kaupiasi mūsų riebaliniame audinyje! Ir ne tik ant pilvo, bet ir smegenyse, jei tiksliau – nervinių ląstelių pluoštų apvalkaluose. Kai kepenyse susikaupia daug riebalų rutuliukų (kepenys suriebėja), mūsų sveikata pablogėja, o energijos kiekis sumažėja. Tai atveria kelią pasireikšti lėtinėms ligoms.
O dabar pakalbėkime apie detoksikaciją.
Yra dvi detoksikacijos sąlygos: mažiau tiekti to, ko organizmui nereikia ir rūpintis žarnyno sveikata. Kai žarnyno gleivinė (dar kitaip vadinama žarnyno barjeru) pažeista, ji į kraujotaką išskiria daugiau svetimų organizmui medžiagų, o kepenims tenka intensyviau jas šalinti.
Įsivaizduokite: kasmet naudojama mažiausiai 100 tūkst. žmogaus sukurtų cheminių junginių – pramonėje, maiste, namuose, parkuose ar poilsio vietose. Kas mus nuodija? Tai – pesticidai, kurie išlieka ant kai kurių vaisių ir daržovių net jas nuplovus. Natrio nitratas – plačiai naudojamas perdirbtoje mėsoje. BHA (butilhidroksianizolis) arba E320 ir BHT (butilhidroksitoluenas) arba E321 – dirbtiniai ir pavojingi konservantai. Toliau – rekombinantiniai karvių augimo hormonai, padidinantys pieno išmilžį. Aliuminio natrio ar kalio sulfatas (jo yra sūriuose, keptuose produktuose). Bisfenolio A (BPA) yra plastike, todėl labai svarbu gerti iš stiklo taros, laikyti maisto produktus stikliniuose induose. Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA) – kancerogeniniai junginiai, susiformuoja pridegus riebalams (pavyzdžiui, kepsninėje). Heterocikliniai aminai – kiti kancerogeniniai junginiai, susidaro apdorojant mėsą ir žuvį labai aukštoje temperatūroje. Akrilamidas – tai dar vienas kancerogenas, kurio neišvengsime aukštoje temperatūroje kepdami bulves ir grūdinius produktus, jis nudažo produktus rusva spalva. Bromu apdorotas augalinis aliejus (vaisių skonio gėrimai ir limonadai). Dioksinai – teršalai, esantys riebiuose produktuose. Taip pat dirbtiniai maisto dažikliai, alkoholis, transriebalai, cukrus, kofeinas.
Beje, įdomu ir moksliškai patvirtinta, kad saikingas kavos kiekis stimuliuoja kepenų veiklą, skatina tulžies išsiskyrimą ir pašalina iš kepenų toksinus. Taip pat kava normalizuoja kepenų fermentų koncentraciją.
Kaip galime sužinoti, kad mūsų kepenys nesusidoroja su toksinais?
Simptomai, rodantys, kad kepenys nesveikuoja: viršutinėje pilvo dalyje padidėjęs riebalų sluoksnis, sutrikęs, nekokybiškas miegas, baltas liežuvis, prastas burnos kvapas, odos bėrimai, niežėjimai, pasikartojantys alerginiai odos uždegimai, rožinė, raumenų skausmai arba mėšlungis, nuolatinis nuovargis, galvos skausmas, dirglumas, nuotaikos svyravimai, susikaupusios gleivės kvėpavimo takuose ir jų atkosėjimas, kosulys, virškinimo sutrikimai, skysčių susilaikymas, fizinio krūvio netoleravimas.
Kaip paskatinti kepenyse vykstančią detoksikaciją?
Galima sumažinti toksinų kiekį mityboje ir kasdienybėje. Valymosi procesas prasideda žarnyne. Skrandis ir žarnynas atsakingi už suvalgytą maistą, virškinimo procesus ir medžiagų įsisavinimą. Žarnyne gyvena apie 400–500 rūšių bakterijų, o 1 g žarnyno yra apie 30–40 milijardų bakterijų. Jos susijusios su gyvybiškai svarbių vitaminų, fermentų, hormonų bei kitų būtinų medžiagų įsisavinimu ir gamyba. Turint antsvorio, prastai maitinantis, sergant nervų ligomis, depresija ar lėtinėmis žarnyno ligomis, jo mikrobiota (gerųjų ir blogųjų bakterijų santykis) pasikeičia. Šioms bakterijoms tinka toks maistas, kuris nesuvirškintas patenka į storąjį žarnyną – tai skaidulinės medžiagos. O skaidulas rasite tik augaliniame maiste – vaisiuose, uogose, daržovėse, kruopose, riešutuose, sėklose, ankštiniuose. Todėl augalinė mityba turėtų sudaryti 85–90 proc. raciono. Kai galvojame apie organizmo valymą, svarbu rūpintis žarnyno sveikata. Gerųjų bakterijų turi būti daugiau nei blogųjų. Juk jos stiprina žarnyną ir turi milžinišką poveikį sveikatai. Gera sveikata – tai stiprus imunitetas, o jis formuojasi žarnyne ir yra gerųjų bakterijų veiklos rezultatas. Vadinasi, kuo sveikesnė bus žarnyno mikrobiota, tuo stipresnį imunitetą turėsime. O kuo jis bus stipresnis– tuo geriau funkcionuos organizmas, o kartu ir perdirbs bei šalins toksines medžiagas.
Žmogaus organizmas yra unikalus, nes jis nuolat stengiasi prisitaikyti prie naujų ir besikeičiančių aplinkos bei vidaus sąlygų, ir bando atrasti sveikatos pusiausvyrą kiekvienoje naujoje situacijoje.
Ką reikia daryti, kad kepenys išliktų sveikos?
Kepenų veiklai palaikyti labai svarbūs B grupės vitaminai, taip pat vitaminai A, C, D, E, Omega-3, selenas, cinkas, cholinas, antioksidantai, randami tik augaliniuose, ryškių spalvų maisto produktuose, kokybiški baltymai, puikiai tinka ir augalinės kilmės. Svarbu, kad maiste netrūktų sieros ir skaidulų (valgykite kalakutieną, vištieną, jautieną, kiaušinius, žuvį, česnakus, porus, svogūnus, kryžmažiedes daržoves, taip pat riešutus, sėklas, pilno grūdo produktus, žalias lapines daržoves). Labai svarbu gerti užtektinai vandens. Karčiosios medžiagos (pienių lapai ir šaknys, cikorijos, pelynai, gražgarstės) stimuliuoja virškinimo sulčių išsiskyrimą, skatina kepenų veiklą, gerina virškinimą. Gardinkite maistą kalendromis – jos leis pašalinti sunkiuosius metalus iš organizmo. Ir venkite to, kas apkrauna kepenis: kofeino ir alkoholio pertekliaus, rafinuotų angliavandenių, pramoniniu būdu apdorotų produktų ir transriebalų maiste, cheminių medžiagų kūno priežiūros ir namų valymo priemonėse.
Atrodo, kad Jūsų patarimų reikia laikytis nuolat, o ne tik pajutus pirmuosius intoksikacijos požymius.
Taip, jų turite laikytis nuolatos. Nes jei organizmui suteiksime naudos, o paskui vėl pasinersime į senus įpročius, ta nauda bus labai menka. Tad keisdami įpročius koreguokite ir gerinkite savo gyvenimo kokybę: vieni svarbiausių produktyvaus gyvenimo įrankių – mityba ir fizinis aktyvumas. Kuo mažiau apdoroti, natūralūs, švieži, sezoniniai, mūsų regione užauginti produktai turėtų sudaryti mitybos pagrindą. Būkite fiziškai aktyvūs kasdien. Puiki fizinė veikla yra joga. Rūpinkitės detoksikuojančiais organais: kepenimis, inkstais, žarnynu, oda. Svarbu ir gera kraujotaka bei limfos cirkuliacija, tad lankykitės masažuose, pirtyse. Praktikuokite fitoterapiją, kad kepenys lengviau atsikratytų toksinių medžiagų. Galima gerti kiaulpienių, tikrųjų margainių, dilgėlių, artišokų, ciberžolių, gysločių, medetkų, mėtų, anyžių, šalavijų arbatas. Tik būtina atsižvelgti į individualius ribojimus. Taip pat svarbu atsakingai vartoti medikamentus ir išmėginti protarpinį pasninkavimą.
Pabaigoje noriu pasakyti: išgirdus žodį detoksikacija mums dažnai kyla mintis, kad reikės kuo mažiau valgyti arba visai nebevalgyti, arba kažką tokio kelias dienas gerti. Tai – absoliuti netiesa! Valgyti turite, tik rinkitės tinkamą, visavertį maistą, kaip ir nurodžiau patarimuose. Ir jokių monodietų ar kelių dienų kalorijų ribojimo! Medžiagos, esančios mums įprastame maiste, yra būtinos, jos mus sveikatina (daugeliu atvejų, reikia įvertinti savo mitybą), tačiau mėginti savo ar kitų „specialistų“ sugalvotą detoksikaciją ir vartoti tik kelių ar net vienos rūšies maisto produktus ir dar gausiais kiekiais – didelė klaida. Nes augaliniuose produktuose gausu juos apsaugančių medžiagų (oksalatų, fitatų, taninų, saponinų, gliukozinolatų ir goitrogenų), galinčių sutrikdyti įvairių organų darbą, neleisti įsisavinti svarbių maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų.
