Kokia tai liga?
Osteoporozė – tai sisteminė kaulų liga, kuriai būdinga maža kaulų masė ir kaulų audinio mikroarchitektūriniai pokyčiai: kaulai tampa trapesni, dėl to padidėja netrauminių lūžių tikimybė.
„Netrauminis lūžis įvyksta be reikšmingos išorinės jėgos poveikio. Kitaip tariant, žmogus tiesiog paslydęs ar užkliuvęs už kilimo krašto gali patirti lūžį. Sveiki kaulai dėl tokių priežasčių lūžti negali, o esant osteoporozei lūžta“, – pasakoja Kauno klinikų Reumatologijos klinikos vadovė profesorė Asta Baranauskaitė.
Atkreipkite dėmesį į vyresnio amžiaus artimuosius: nereikia nei žiemos, ledo ar sniego, jiems net menkiausias griuvimas gali baigtis kaulų trauma.
„Beje, ši liga yra besimptomė, o tai, kad ja sergate, galite sužinoti tik patyrę lūžį. Apie osteoporozę gali įspėti ir mažesnis nei jaunystėje žmogaus ūgis. Jeigu senas sijonas atrodo ilgesnis nei buvo, vadinasi, jūsų ūgis sumažėjo. Šis pokytis gali būti nereikšmingas, todėl daug kas net nekreipia į jį dėmesio. Kaulų retėjimą gali rodyti ir stuburo iškrypimas, vadinamoji „našlės kuprelė“, – tvirtina pašnekovė.
Tačiau pagrindinis simptomas – netrauminiai lūžiai. „Pirmieji lūžiai įprastai pasireiškia korėtosios struktūros kauluose – tokie yra stuburo slanksteliai. Praėjus po menopauzės maždaug 10 metų, gerokai padidėja slankstelių lūžių rizika. Tokiems lūžiams būdingas stiprus, kelias savaites trunkantis nugaros skausmas, kuris ilgainiui pereina į lėtinį. Vis dėlto, nugaros skausmas nėra vien tik osteoporozei būdingas simptomas, jį gali sukelti ir kitos ligos. Stuburo rentgeno nuotraukos leidžia nustatyti, ar yra įvykę kompresiniai slankstelių lūžiai. Iš pradžių pažeistas gali būti vienas narelis, po kelerių metų jau bus lūžę ir šalia esantys stuburo slanksteliai. Žmogui gali susiformuoti kupra, o šiuos pokyčius lydi nuolatiniai skausmai“, – pasakoja profesorė.
Osteoporoze sergantis žmogus dilbio lūžius gali patirti ir paslydęs ant ledo ar vonioje, keldamasis nuo lovos, kai griūdamas pasiremia ranka.
„Vyresniems nei 75 metų žmonėms išauga tikimybė patirti daugiau žievinės dalies turinčių kaulų, dažniausiai šlaunikaulių, lūžius. Šlaunikauliams būdingi viršutinės dalies lūžiai, tokiais atvejais vienintelė išeitis – operacija, dažniausiai protezavimas“, – pabrėžia A. Baranauskaitė.
Kai sumažėja estrogenų
Osteoporozė paprastai užklumpa moteris po menopauzės.
„Šia liga dažniau serga moterys, o sunkesnių traumų grėsmė auga su amžiumi – senyvame amžiuje netrauminių lūžių rizika gerokai padidėja“, – perspėja profesorė.
Pasak jos, po menopauzės sutrinka kaulų formavimosi ir jų nykimo procesų pusiausvyra.
„Kaulų irimas gerokai lenkia jų atkūrimą, susidaro kaulinio audinio deficitas. Sumažėja mineralų kiekis kauluose, o jų struktūra tampa nepilnavertė, netenkama korėtąjį audinį sudarančių elementų, sijos plonėja, tampa trapesnės ir kaulai neatlaiko to krūvio, kurį jie turėtų atlaikyti“, – paaiškina A. Baranauskaitė.
Kaulų pakitimai atsiranda ne per vieną dieną, jiems reikia laiko.
„Menopauzės metu mažėja moteriškų hormonų estrogenų, dėl to sutrinka kaulų medžiagų apykaita. Tačiau tik po maždaug 7 metų, estrogenų trūkumo rezultatas išryškėja kauluose“, – tęsia specialistė.
Pasitaiko, kad menopauzė moterims pasireiškia žymiai anksčiau – netgi sulaukus vos 30 ar 40 metų. „Kai kurios ginekologinės ligos gali lemti ankstyvą menopauzę. Jeigu estrogenų stygius pasireiškia anksčiau, vadinasi, ir osteoporozė pasirodys anksčiau. Jeigu menopauzė buvo apie 40-uosius, kaulų retėjimas pasireikš apie 50-uosius gyvenimo metus“, – skaičiuoja profesorė.
Osteoporozės diagnozei patvirtinti įprastai atliekamas DXA – dvisrautės radioabsorbciometrijos tyrimas. Skenuojami stuburo juosmeninės dalies slanksteliai ir (arba) šlaunikaulio viršutinė dalis.
Ką galime padaryti jau dabar?
Menopauzės išvengti negalime, tačiau kai kurių prevencinių žingsnių galime imtis jau dabar.
„Kaulai – labai svarbi mūsų organizmo dalis, kuri nuolat vystosi. Didžiausias mineralų kiekis kauluose nustatomas apie trisdešimtuosius gyvenimo metus. Kuo didesnė jauno suaugusio žmogaus kaulų masė, tuo mažesnė lūžių rizika senatvėje. Kaulų masė priklauso nuo paveldėjimo, mitybos, fizinio krūvio, ligų ankstyvuoju gyvenimo periodu, brendimo laikotarpiu, jaunystėje.
Atkreipkite dėmesį ir į tai, ar artimi giminaičiai turėjo lūžių. Jeigu jūsų mama yra patyrusi lūžių, išauga tikimybė, kad ir jums taip gali nutikti. Osteoporozė gali pasireikšti ir jei esate labai smulkių kaulų“, – perspėja profesorė.
Ji pabrėžia, kad nepaisant genetinių ir hormoninių veiksnių, didžiulę įtaką turi maisto produktai, kuriuose turėtumėte ieškoti svarbiausių ingredientų: kalcio, vitamino D ir baltymų. Mityba svarbi ne tik tada, kai kaulai jau „išretėjo“, sveikai maitintis reikia visada.
„Paauglės, norinčios būti panašios į manekenes ir mažai valgančios, laikomos didelės rizikos grupe iki brandos įgyti nepilnavertiškai susiformavusius kaulus. Kas tada nutinka? Osteoporozės lūžiai gali pasireikšti labai ankstyvame amžiuje. Todėl stebėkite, ką valgo jūsų paauglės dukros, ar nėra pasireiškusi anoreksija, kokios dietos laikosi, nes visi šie veiksniai gali lemti tai, kad kaulai nesubręs taip, kaip reikia“, – paaiškina A. Baranauskaitė.
Dar vienas svarbus prevencinis žingsnis – fizinis krūvis, stiprinantis kaulus ir raumenis. „Sportas ir fizinis aktyvumas leidžia pasiekti optimalią kaulų masę. Tai svarbu ir vaikams, ir senjorams, ir paaugliams, kurie laiką leidžia su planšetėmis ant lovos. Todėl, mieli tėveliai, primygtinai raginu atkreipti dėmesį į vaikų fizinį krūvį“, – pataria profesorė.
Nepamirškite, kad bet kokio amžiaus žmonėms būtina vartoti vitaminą D. Jo pagrindinis šaltinis – žuvų taukai. Vitamino D siūloma įvairių formų, skonių.
Osteoporozė užklumpa ir vyrus, kuriems senstant taip pat vyksta pokyčiai, lemiantys kaulų retėjimą. Visgi jiems pasisekė labiau, nes vyrų kaulai iš prigimties yra stipresni nei moterų. Nepaisant to, jie taip pat rizikuoja susirgti šia liga.
Tyrimai rodo trūkumą
Pagal 2021 metais paskelbto tyrimo duomenis, net 67 proc. lietuvių nustatyta maža vitamino D koncentracija kraujyje, kiek daugiau nei 20 proc. – normali ir tik 12 proc. tiriamųjų ji buvo didesnė nei norma, o ir daugiausia jų buvo kūdikiai ir vaikai iki 1 metų.
Vitaminas D palaiko normalią kaulų ir dantų būklę, raumenų funkciją, leidžia normaliai funkcionuoti imuninei sistemai, dalyvauja ląstelių dalijimosi ir specializacijos procesuose, užtikrina normalų nervų sistemos vystymąsi ir funkcijos reguliavimą. Be to, vitaminas D yra būtinas kalciui, kuris yra labai svarbus kaulams ir skeletui, pasisavinti.
Vaikams ir suaugusiesiems iki 70 metų reikia maždaug 600 TV vitamino D per dieną ir jis gali būti gaunamas su maistu arba būnant saulėje. Vyresniems nei 70 metų žmonėms reikėtų bent 800 TV (20 mcg) vitamino D per dieną.
Tyrimų metu pastebėta, kad didžiausias vitamino D trūkumas nustatomas sausio–balandžio mėnesiais, o vasarą vitamino D koncentracija – šiek tiek didesnė.
Produktai, kuriuose gausu vitamino D:
1. Lašišos. 100 g pramoniniu būdu išaugintose atlantinėse lašišose yra 66 proc. vitamino D paros normos.
2. Silkės ir sardinės. Silkes galima valgyti žalias, konservuotas, rūkytas ar marinuotas. 100 g šviežių Atlanto silkių suteikia 27 proc. vitamino D paros normos. Marinuotose silkėse šio vitamino mažiau. Vitamino D taip pat turi sardinės, skumbrės.
3. Konservuoti tunai – taip pat geras pasirinkimas. 100 g šviesių tunų yra 34 proc. vitamino D paros normos.
4. Viename vidutinio dydžio kiaušinio trynyje yra 5 proc. vitamino D paros normos.
Kaulams reikia kalcio
Kalcis – labai svarbi kaulų statybinė medžiaga, kurios per parą reikėtų gauti 1 000–1 500 mg. Net ir vaikai žino, kad daug kalcio yra pieno produktuose. Tad stiklinė pieno leis jūsų kaulams išlikti sveikiems. Jeigu netoleruojate pieno arba nemėgstate jo, kalcio gausite valgydami jogurtą, fermentinį sūrį, sojų produktus, brokolius ir gerdami morkų sultis.
