„Šis naujasis gydymo metodas pagrįstas eksimerinio lazerio gebėjimu veikiant labai trumpais ultravioletinio šviesos spektro (UV) impulsais, nepažeidžiant aplinkinių audinių ir nesukeliant šilumos efekto, nugarinti tam tikro storio, patologiškai pakitusį ragenos sluoksnį“, – naująjį gydymo metodą pristato Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė.
Lazeriu gali būti gydomos kai kurios įgimtos ragenos ligos, ragenos paviršiniuose arba priekiniuose sluoksniuose susidarę drumstys ir randai po buvusių akių traumų ir uždegimų. „Kai kuriais atvejais, dėl įgimtų ragenų ligų ar, atrodytų, nesunkiai užgavus akį, pirštu, nagu, augalu, žaislu, popieriaus lapu, atsiranda nuolat pasikartojančios ragenos žaizdelės, vadinamos erozijomis – sako prof. R. Žemaitienė. – Jos atsiranda dėl pakitusių ir nepakankamai tvirtų jungčių tarp viršutinio ragenos sluoksnio – epitelio, ir gilesnių audinių.“
Kaskart atsinaujinant žaizdelėms, pacientai patiria didžiulį akies skausmą, šviesos baimę ir ašarojimą, laikinai pablogėja matymas. „Lazeriu pašalinus labai tiksliai ir labai ploną ragenos sluoksnį, sutvirtėja epitelio susijungimas su gilesniais ragenos audiniais ir erozijos kartojasi rečiau arba visai nesikartoja“, – pasakoja Akių ligų klinikos vadovė.
„Kartais net ir šiuolaikiniai gydymo metodai nėra veiksmingi ir sudrumstėjus ragenai išsivysto taip vadinamas rageninis aklumas“, – teigia prof. R. Žemaitienė. Tuomet pacientui siūloma ragenos transplantacija – jos Kauno klinikų Akių ligų klinikoje atliekamos jau beveik 50 metų.
Prieš tris metus Kauno klinikose sėkmingai įdiegtos ir kito tipo, endotelinės sluoksninės ragenos transplantacijos, kurių metu išsaugomi savi sveiki audiniai, o pakeičiami tik patologiškai pakitę. Šiuo metu tokios operacijos yra vyraujančios ragenų transplantologijoje visame pasaulyje. Naująja metodika Kauno klinikose operuota jau daugiau nei 40 pacientų.
„2021 metais Kauno klinikose pasiekėme rekordą – atlikome 57 ragenos persodinimo operacijas, o tai sudarė net 84 proc. visos Lietuvos ragenos transplantacijų. Džiaugiamės galėję mūsų pacientams grąžinti šviesą ir gyvenimo kokybę“, – sako prof. R. Žemaitienė.
Sergančiųjų ragenų ligomis žmonių nemažėja, tad ateityje tikimasi surasti naujų būdų, kurie padėtų gydyti šias ligas. „Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie genetinių tyrimų vertę diagnozuojant ir diferencijuojant paveldimas ragenos ligas. Dėka genetinių tyrimų, atsiranda galimybė ir prognozuoti progresavimo riziką skirtingų paveldimų ragenos ligų bei parinkti tinkamiausią gydymo taktiką individualioms situacijoms“, – teigia profesorė.
