Nauji viruso valdymo įrankiai
Šalyje vėl plintant COVID-19 infekcijos bangai, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atkreipia gyventojų dėmesį į jau kiek primirštas prevencines priemones ir ragina visose darbo, prekybos ar laisvalaikio vietose jų laikytis, o pajutus bent menkiausius peršalimo simptomus – likti namuose ir vengti kontakto su kitais žmonėmis.
Statistikos departamento rugpjūčio 30 d. duomenimis, per pastarąsias 7 dienas Lietuvoje registruota vidutiniškai po 1657 naujus COVID-19 susirgimus per dieną. Užsikrėtimų skaičius per pastarąsias 14 dienų šalyje siekia 582,8 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, karantinas šiuo metu neplanuojamas, atsižvelgiant į aukštą visuomenės imunizacijos lygį (daugiau nei 80 proc.) ir šiuo metu vyraujančios koronaviruso atmainos ypatumus.
„Rudenį gyventojai grįš į darbus, mokiniai – į mokyklas, į uždaras erdves, todėl natūralu, kad susirgimų skaičius gali didėti. Tačiau šiandien tikrai nėra jokio pagrindo kalbėti apie ekstremaliosios situacijos arba nacionalinio karantino įvedimą. Sergamumo statistika rodo, kad situacija yra nauja, virusas tapo „lengvesnis“. Todėl rudeniui parengėme naujus įrankius, kurie suteiks mums lankstumo ir leis efektyviai valdyti viruso plitimą“, – teigia A.Dulkys.
Ar rudenį prireiks kokių nors drastiškų pandemijos valdymo priemonių, abejoja ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, greičiausiai tam tikri apribojimai bus numatyti nebent kai kurių profesijų žmonėms, sveikatos priežiūros sektoriui. „Žmonės turėjo ir patys per tą laiką išmokti saugoti save ir artimuosius. Yra priemonės, yra būdai, o valstybės atsakomybė – užtikrinti veikiančią sveikatos apsaugos sistemą“, – akcentuoja ji.
Didžiausia apkrova ‑ poliklinikoms
Sveikatos apsaugos specialistų pastebėjimais, šiuo metu vyraujanti koronaviruso atmaina pasižymi lengvesniais simptomais, todėl daugelis COVID-19 pacientų serga namuose. Kitaip nei ankstesnių pandemijos bangų metu, dabar pagrindinis krūvis tenka ne ligoninėms ir reanimacijos skyriams, o poliklinikoms bei šeimos gydytojams.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, gyventojas, jaučiantis nesunkius COVID-19 ligai būdingus simptomus ir norintis patvirtinti šios ligos diagnozę, turi kreiptis į šeimos gydytoją, atvykti į gydymo įstaigą, kur jam paskiriamas ir atliekamas greitasis antigeno testas.
Vis dėlto, išaugus nesunkiai sergančių pacientų skaičiui, siekiama apsaugoti gydytojus ir kitus poliklinikų pacientus bei įteisinti COVID-19 diagnozavimą, vadovaujantis klinikiniais ir epidemiologiniais kriterijais. Tad jeigu susirgusio žmogaus artimoje aplinkoje yra patvirtintas COVID-19 atvejis arba jeigu asmuo gauna teigiamą parduotuvėje arba vaistinėje įsigyto savikontrolės greitojo antigeno testo rezultatą, šeimos gydytojas galės patvirtinti COVID-19 diagnozę, nekviesdamas paciento atvykti į polikliniką. Tokiu atveju gydytojas galės susiekti su pacientu ryšio priemonėmis ir įvertinęs jo sveikatos būklę nuotoliniu būdu. Ši tvarka įsigaliojo nuo rugpjūčio 16 d.
Dar keli niuansai
Šį rudenį, SAM teigimu, ES skaitmeninio COVID-19 pažymėjimo nepavyks gauti remiantis greitojo antigeno testu – jam reikės turėti gydytojo siuntimą ir išsitirti gydymo įstaigoje. Dar vienas svarbus pokytis yra tai, kad COVID-19 ligą integravus į bendrą per orą plintančių užkrečiamųjų ligų valdymo sistemą, šios ligos rodikliai buvo įtraukti į epidemijų skelbimo kriterijus, o savivaldybėms suteikta galimybė operatyviai ir lanksčiai reaguoti į epidemiologinę situaciją.
Savivaldybės, pasiekusios nustatytą suminį gripo, COVID-19 ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sergamumo rodiklį (1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę), galės paskelbti epidemiją savo teritorijoje ir imtis infekcijų plitimą ribojančių priemonių: laikinai riboti masinius renginius (juos atšaukti arba riboti dalyvių skaičių), organizuoti nuotolinį ugdymą klasei, srautui arba visai mokyklai, jeigu joje stebimas intensyvus COVID-19 ligos, gripo ar kitų ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų plitimas, o viešajam ir privačiajam sektoriui – rekomenduoti nuotolinį darbą.
Įprastinės saugumo priemonės
Nuslopę ankstesni susirgimo paūmėjimai parodė, kad jau įprastos saugumo priemonės nepraras efektyvumo ir šį rudenį. Viešosiose erdvėse, prasčiau vėdinamose patalpose ar patalpose, kuriose yra daug žmonių (tarp jų ir darbo vietose), spėtina, vėl bus neprivaloma, bet rekomenduojama dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Asmenims, kurie dėl sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei, bus rekomenduojama dėvėti veido skydelį.
Atsižvelgiant į tai, kad užsikrėtimo rizika yra didžiausia perpildytose uždarose erdvėse, rekomenduojama dėvėti kaukes viešajame transporte, ypač rytinio ir vakarinio piko metu; uždarose viešose erdvėse pagal galimybę laikytis saugaus (ne mažesnio nei 2 metrų) atstumo nuo aplinkinių; kruopščiai plauti rankas muilu po apsilankymo uždarose viešose vietose, prekybos vietose, po važiavimo viešuoju transportu ir pan. Jei nusiplauti rankų galimybės nėra, naudoti rankų antiseptikus; neliesti neplautomis rankomis akių, nosies, burnos; vengti fizinio kontakto su asmenimis, kurie turi didesnę riziką sirgti COVID-19 liga sunkiai, ypač jeigu jie nėra vakcinuoti; bei kuo dažniau vėdinti gyvenamąsias ar darbo patalpas.
Pajutus COVID-19 būdingus simptomus, kiekvienam darbuotojui sveikatos apsaugos specialistai pataria likti namuose bei stebėti savo sveikatą, atlikti savikontrolės greitąjį antigeno testą, kreiptis į gydytoją ir laikytis jo nurodymų. Jei yra galimybė, kol yra simptomai, rekomenduojama būti atskiroje patalpoje nuo kitų šeimos narių.
Darbdavio rutina
Valstybinė darbo inspekcija nepavargsta priminti, kad per praėjusius karantinus ir suvaržymus ypač padaugėjo darbuotojų skundų dėl galimai nepakankamų darbdavių veiksmų, užtikrinant saugias darbo sąlygas. Organizuojant gamybinį darbą, kurio metu jas užtikrinti paprastai būna sunkiausia, VDI rekomenduoja darbdaviams pasirūpinti, kad skirtingos darbo pamainos negalėtų fiziškai susitikti joms keičiantis, ilginant pertraukos laiką tarp pamainų, numatant skirtingus patekimo į darbo patalpas kelius.
Jei artimo kontakto tarp darbuotojų išvengti dėl gamybos technologijos ypatumų nėra galimybės, VDI atstovų teigimu, darbdaviai privalo darbuotojus papildomai aprūpinti vienkartinėmis pirštinėmis, respiratoriais arba veido skydeliais, vienkartiniais maišeliais ar kitomis talpomis panaudotoms vienkartinėms priemonėms surinkti. Be to, darbdavys turi užtikrinti, kad darbo patalpose, įėjimo į darbo patalpas nuolatos būtų rankų dezinfekavimo priemonių, sanitarinėse patalpose – pakankamas kiekis asmens higienos priemonių (muilo, popierinių vienkartinių rankšluosčių, dezinfekavimo priemonių ir pan.). Rekomenduojama patalpas vėdinti ne rečiau kaip 5 kartus per dieną, po kiekvienos pamainos drėgnuoju būdu su dezinfekuojamomis priemonėmis valyti darbo, persirengimo, buitinių patalpų paviršius (rūbų spinteles, durų rankenas, suolus, kėdes, stalus, palanges ir pan.) ne rečiau kaip vieną kartą.
