COVID-19 pandemija buvo užkirtusi kelią įvairiems virusiniams susirgimams, todėl dabar jie grįžta su kaupu. Pabandykime pasiremti įvairių šalių pavyzdžiais. Australijoje, kurioje buvo žiema, turėjome gana tragišką situaciją: visos reanimacijos lovos buvo užpildytos, nes šalyje siautė gripo virusinė infekcija, paraleliai plito ir COVID-19, tačiau šio virusinio susirgimo skaičiai, palyginti su gripo, buvo nedideli. Pietų Afrikos Respublikoje, turinčioje stiprias medicinines galimybes valdyti virusines infekcijas, buvo susidurta su kita trijule: COVID-19, gripu, dar prisidėjo ir respiratorinis sincitinis virusas (RSV), kuriuo sirgo vaikai. Reanimacijos buvo pilnos gripu sergančių suaugusiųjų ir RSV sergančių vaikų. Todėl šį rudenį Lietuvoje neturėtų būti išimtinai akcentuojama, kad reikia skiepytis ketvirtąja vakcinos doze nuo COVID-19, bet reikėtų vykdyti aktyvią kampaniją ir dėl skiepų nuo gripo. Australija tai vykdė, tačiau vis tiek susidūrė su rimtomis pasekmėmis. Kas nutiks mūsų šalyje, deja, galime tik spėlioti.
Turtingos pasaulio šalys su nerimu stebi ir ruošiasi
Europoje sparčiai didėjant koronaviruso susirgimų skaičiams (Vokietijoje per pastarąsias savaites jie padidėjo 70 proc., o Italijoje 120 proc.), Europos šalys pradeda imtis priemonių. Pavyzdžiui, Vokietijos vyriausybė grąžino kaukių dėvėjimą besilankantiems dideliuose masiniuose susibūrimuose, o svarbiausia – važiuojantiems viešuoju transportu, taip pat asmenys dažnu atveju turi turėti neigiamą testo rezultatą. Vokietija ėmėsi šių priemonių, nes pamatė, kad jeigu nieko nedarys, situacija taps nevaldoma. Grįžkime prie Australijos – tai turtinga šalis, todėl turi visas galimybes efektyviai valdyti infekcijas. Jeigu jie dėdami visas pastangas susidūrė su tokiu milžinišku protrūkiu, kyla labai logiškas klausimas: kas vyks šalyse, kurių ekonomika yra gerokai silpnesnė ir jos dar nėra susitvarkiusios su COVID-19 pandemija? Kas nutiks, kai visoje sveikatos sistemoje atsiras gripas ir RSV? Laukia labai liūdnas scenarijus, nes, reikia nepamiršti, kad gripas sukelia daug gretutinių, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, ligų.
Testuoti PGR: išsiaiškinti, kuo žmogus serga
Plintant įvairioms virusinėms infekcijoms: gripui A, gripui B, koronavirusui, RSV, labai svarbu išsiaiškinti, kuriuo virusu asmuo serga. Norint tai sužinoti, užtenka vieno PGR tyrimo, imamo iš nosiaryklės. Visas procesas užtrunka nuo 30 min. iki 3–4 valandų, niekas nesikeičia nei laiko, nei finansinių kaštų atžvilgiu. Jei žmogus neserga COVID-19, bet serga kita virusine liga, jis gauna atsakymą, koks virusinis susirgimas jį kamuoja, o ne tik sužino, kad tai ne COVID-19. Šiuo metu Lietuvoje tyrimams naudojami antigenų testai, nors pandemijos pradžioje Sveikatos apsaugos ministerija teigė, kad jie nėra efektyvūs ir tikslūs.
Užuominų, kad Lietuvoje bus taikomi gerieji užsienio šalių pavyzdžiai, nėra. Reaguojama per lėtai, pradedama tirti tik tada, kai atsiranda pirmieji pacientai arba pradedama matyti kritinė situacija. Todėl pandemijos proveržio, kurio sulauksime dėl vėstančių orų spalį–lapkritį, tikrai negalime išvengti. Sąmoningiausias sprendimas, ką gali padaryti gyventojas, norėdamas padėti sau ir aplinkiniams, – pasiskiepyti nuo gripo.
