Mažiausi skaičiai – bandantiems be pagalbos
Pesimistiškiausias minimas metimo rūkyti sėkmės rodiklis yra 3-5 procentai. Deja, kartu tai yra ir daugumai mesti cigaretes norinčių asmenų aktualiausias skaičius, pateikiamas klasikiniame apžvalginiame 2004 m. Vermonto universiteto (JAV) tyrime.
Tokia menka sėkmės tikimybė būdinga bandymams mesti rūkyti be jokios išorinės pagalbos. Svarbu ir tai, kad sėkmės tikimybė šiuo atveju yra matuojama po 6-12 mėnesių.
Ekspertai nurodo, kad tokią menką sėkmingo metimo rūkyti tikimybę be pagalbinių priemonių lemia priklausomybės prigimtis. Priklausomybė slopina valią arba gebėjimą suvaldyti impulsus priimant sprendimus.
Tyrimo autoriai kitiems mokslininkams, po jų analizuosiantiems metimo rūkyti klausimus, rekomenduoja metimo „sėkmę“ apibūdinti ne tik konkrečiu skaičiumi. Jie svarbia laiko ir kreivę, rodančią, kada kokia dalis metančiųjų vėl pradeda traukti dūmą. Mat bėgant laikui sėkmingai metusiųjų dalis vis mažėja.
Didžiausi skaičiai – su visomis pagalbos priemonėmis
Kitas kraštutinumas – Pietų Korėjos mokslininkų 2021 m. publikuotas tyrimas, vertinęs šalyje vykdytą dalyvavimo penkių dienų metimo rūkyti programoje efektyvumą. Teigta, kad praėjus trims mėnesiams po dalyvavimo programoje prie žalingo įpročio negrįžo net 82 proc. dalyvių, o po šešių mėnesių nepradėjusių vėl rūkyti liko 63 proc.
Svarbu tai, kad laiko intervalai, po kurių buvo tikrinama metimo rūkyti sėkmė, yra perpus trumpesni nei Vermonto universiteto mokslininkų tyrime.
Taip pat reiktų atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju rūkyti buvo metama su visomis įmanomomis pagalbos priemonėmis. Tyrimo dalyviams buvo taikoma intensyvi psichologinė intervencija, įskaitant individualias konsultacijas ir grupinę terapiją bei medikų konsultavimą. Be to, jie vartojo mesti rūkyti padedančius vaistus.
Nacionalinės ataskaitos ir jų silpnybės
Tarp šių kraštutinumų yra gausu tarpinių variantų. Jie parodo, koks yra įvairių metimo rūkyti programų, nacionalinių strategijų ar konkrečių pagalbos metantiems rūkyti priemonių ir įvairių jų derinių efektyvumas.
Kai kuriais atvejais metimo rūkyti sėkmė yra fiksuojama „buhalteriškai“. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės Nacionalinės sveikatos sistemos (NHS) Metimo rūkyti programos svetainėje giriamasi, kad vos per tris mėnesius – nuo 2021 m. balandžio iki birželio – padėta daugiau nei 47 tūkst. norinčių mesti rūkyti žmonių. Teigiama, kad iš jų net 56 proc. sėkmingai atsisakė cigarečių.
Tačiau oficialūs britų skaičiai turi dvi silpnas vietas. Pirmoji – tyrėjai beveik visais atvejais pasitikėjo pacientų žodžiais, kad jie nebegrįžo prie rūkymo. Tik 5 proc. iš tokių pacientų buvo atliktas anglies monoksido tyrimas, parodantis, ar nemeluojama.
Antroji – metimo rūkyti sėkmė buvo matuojama praėjus keturioms savaitėms nuo bandymo mesti pradžios. Senesni tyrimai rodo, kad praėjus metams nuo bandymo mesti rūkyti su NHS specialistų pagalba vis dar nerūko tik 15 proc. pacientų.
Pagalbinės priemonės
Geresni sėkmingo metimo rūkyti rodikliai pasiekiami vartojant vaistus, kurie sumažina rūkymo teikiamą malonumą. Pavyzdžiui, nustatyta, kad vaistiniai preparatai vareniklinas ir bupropionas, skirti norintiems atsisakyti rūkymo, padidina bandymo atsisakyti cigarečių sėkmės tikimybę.
Klinikiniai vareniklino tyrimai parodė, kad tarp 9 ir 52 savaitės nuo metimo rūkyti datos vėl rūkyti nepradėjo 23 proc. tų, kurie vartojo varenikliną, 16 proc. tų, kurie vartojo bupropioną ir 10 proc. kontrolinės metančiųjų grupės.
Šis ir kiti vėliau atlikti tyrimai parodė, kad vareniklinas maždaug du kartus padidina tikimybę sėkmingai atsisakyti cigarečių mažiausiai metams. Efektas buvo stebimas nepriklausomai nuo to, kokios papildomos priemonės, pavyzdžiui, grupinė terapija ar individualios konsultacijos, taikomos pacientui.
Tyrimai taip pat rodo, kad grupinė terapija bandymų mesti rūkyti sėkmę padidina 50-130 proc. Jei savarankiškai cigarečių atsisako tik 3-5 žmonės iš 100, tai lankant grupinę terapiją sėkmingai cigaretes meta 8-12 pacientų iš 100.
Grupinė terapija, mokslininkų teigimu, yra efektyvesnė už individualias specialistų konsultacijas. Pastarųjų „stiprinantis“ efektas siekia 40-80 procentų, lyginant su bandymais mesti rūkyti savarankiškai.
Pietų Korėjos patirtis rodo, kad geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai grupiniai ir individualūs seansai intensyviai derinami su medikų konsultacijomis bei vaistų vartojimu.
Keitimas vietoj atsisakymo
Dar viena grupė priemonių, padedančių atsisakyti rūkymo, remiasi prielaida, kad priklausomybę nuo nikotino galima atskirti nuo sveikatai žalingo veiksnio – kvėpavimo tabako dūmais.
Apžvalginis tyrimas parodė, kad nikotino pakaitinės terapijos (NPT) taikymas metimo rūkyti tabaką sėkmę padidina 70 proc. – nuo 10 proc. po šešių mėnesių be pakaitinės terapijos iki 17 proc. su ja. Pažymėtina, kad metimo sėkmė buvo matuojama po šešių mėnesių.
Kita idėja, kurią mokslininkai svarsto keletą pastarųjų metų – tradicinių cigarečių keitimas elektroninėmis. Nors iki šiol nėra užtikrintų duomenų, rodančių, kaip skiriasi šių cigarečių ilgalaikė žala organizmui, pradiniai duomenys leidžia manyti, kad naujos kartos produktai yra mažiau kancerogeniški.
Dėl to kai kuriose valstybėse, taikančiose rūkymo žalos mažinimo strategiją, tokie produktai kaip alternatyva degiojo tabako gaminiams rekomenduojami asmenims, kurie nenori ar negali atsisakyti nikotino.
Apžvalginis tyrimas, vertinęs elektroninių cigarečių, NPT ir savarankiško metimo rūkyti efektyvumą, nustatė, kad sėkmingiausiai rūkyti meta būtent elektroninių cigarečių naudotojai. Jiems pavyksta 10-11 kartų iš 100, taikant NPT – 6 iš 100, o savarankiškai – 4 iš 100.
Elektroninių cigarečių efektyvumą 2022 metų pradžioje pažymėjo ir mokslininkai, ieškoję, kaip efektyviau padėti asmenims, kurių ankstesni bandymai atsisakyti tabako produktų buvo nesėkmingi.
Vieniems tiriamiesiems buvo taikoma NPT, o kiti įprastas cigaretes keitė į elektronines. Iš tų, kuriems taikyta NPT, tradicines cigaretes metė vos 3 proc. Tuo tarpu kitoje grupėje net penktadalis tradicines cigaretes visiškai pakeitė elektroninėmis, taip sumažindami žalą organizmui.
