Deja, gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programos patikrose dalyvauja tik apie trečdalis atitinkamo amžiaus moterų. Tuo metu anksti nustačius patologinius pakitimus išgyvenamumas siekia daugiau nei 90 proc., ši liga efektyviai gydoma pasitelkus naujas technologijas ir vaistus. Tereikia surasti laiko ir apsilankyti pas akušerį ginekologą, kuris atliks visus reikalingus tyrimus. Nelaukite, kol atsiras simptomai, tada piktybinis susirgimas jau būna toli pažengęs ir gydymas nebe toks efektyvus.
„Ši prevencinė programa skirta tam tikrų amžiaus grupių pacientėms, tačiau jei jaučiatės blogai, bet nepatenkate į ją, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją akušerį ginekologą. Primenu, kad kiekviena moteris nuo 18 metų kasmet turi profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją akušerį ginekologą. Ir nedelsiant užsirašyti jo konsultacijai, pastebėjusi kraujavimą po lytinių santykių. Kontaktinis kraujavimas yra vienas iš gimdos kaklelio vėžio požymių“, – pažymi Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikos gydytoja akušerė ginekologė Monika Stasiūnaitė.
Norint pasitikrinti pagal Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Programa skirta 25-59 metų amžiaus moterims. 25-34 metų amžiaus grupės moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35-59 metų amžiaus grupės moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas, jei jis teigiamas, ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje. Gavus tepinėlių rezultatus, jei jie rodo pakitimus, šeimos gydytojas išrašys siuntimą pas gydytoją akušerį ginekologą, kuris atliks kolonoskopijos ir biopsijos tyrimus.
Pasak Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikos gydytojos akušerės ginekologės Monikos Stasiūnaitės, kolposkopija yra instrumentinė diagnostinė procedūra, leidžianti vizualiai ištirti gimdos kaklelį, jis iš arti, dideliu padidinimu apžiūrimas optiniu prietaisu – mikroskopu. Tai greitas ir paprastas būdas gimdos kaklelio ląstelių pokyčiams nustatyti. Be to, atliekant kolposkopiją galima ištirti ir makštį bei vulvą.
Jei gydytojas mato pakitimus, iš karto gali būti atliekama biopsija – paimamas nedidelis gimdos kaklelio audinio mėginys ir nusiunčiamas į laboratoriją. Kolposkopija ir biopsija trunka apie 5-10 minučių, yra neskausmingos, vieninteliai nemalonūs pojūčiai – nedidelis spaudimas, perštėjimas, kurie greitai praeina. Atliekant biopsiją galite pajausti diskomfortą, tarsi gnybtelėjimą. Kelias dienas po biopsijos iš makšties gali atsirasti rusvų išskyrų, negausiai pakraujuoti.
24 valandas prieš kolposkopijos procedūrą reikėtų vengti lytinių santykių, makšties plovimo. Šis tyrimas yra visiškai saugus, jį galima atlikti net nėštumo metu, jeigu moteriai tikrinantis pagal programą nustatyti gimdos kaklelio ląstelių pakitimai. Nėščiajai saugu atlikti ir biopsiją. Koposkopija rekomenduojama ir planuojant nėštumą, ji leidžia užkirsti kelią gimdos kaklelio patologijoms, pastebėti makšties gleivinės ikivėžinius pakitimus ir taip sumažinti nesklandaus nėštumo riziką. Tyrimo nepatariama atlikti tik 6-8 sav. po gimdymo, po gimdos kaklelio operacijos.
„Gimdos kaklelio vėžio išvengti padeda ir profilaktinė vakcina prieš žmogaus papilomos virusą. Nuo 2006 m. 11 metų mergaitės Lietuvoje ja skiepijamos nemokamai. Rekomenduojama už savo pinigus pasiskiepyti ir 15-45 metų amžiaus mergaitėms bei moterims, net ir toms, kurios yra užsikrėtusios žmogaus papilomos virusu, nes tai yra efektyvi apsauga nuo gimdos kaklelio vėžio“, – aiškina gydytoja akušerė ginekologė Monika Stasiūnaitė.
Gimdos kaklelio vėžys, kuris gali būti dviejų formų – plokščiųjų ląstelių karcinoma ir adenokarcinoma – palaipsniui išsivysto, kai gimdos kaklelio gleivinės ląstelės pakinta. Dažniausiai, 99,7 proc. atvejų, gimdos kaklelio vėžį sukelia lengvai lytiniu keliu plintantis žmogaus papilomos virusas. Statistika rodo, kad kitose Europos šalyse pradėjus intensyviai skiepyti nuo šio viruso, juo užsikrėtusiųjų paauglių mergaičių ir jaunų moterų tarpe sumažėjo 90 proc.
