Stresą sukeliančių veiksnių – gausu, neslepia „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Dažnai tai gali būti įtampa darbe ar kaip tik nedarbas, santykių problemos, finansiniai sunkumai arba paprasčiausiai kasdienės rutinos pasikeitimas.
„Pirmiausia stresas pasireiškia sutrikusiu miegu, sustiprėjusiu irzlumu ar nuovargiu, prarastu susidomėjimu savo hobiais, taip pat gali kardinaliai pasikeisti apetitas – gal pradėjote valgyti kur kas daugiau ar kaip tik mažiau. Ignoruojant šiuos kūno siunčiamus signalus stresas gali turėti įtakos širdies ir virškinamojo trakto ligoms, astmai, cukriniam diabetui, galvos skausmams, nerimo sutrikimams, depresijai, taip pat gali iššaukti panikos priepuolius“, – pasakoja M. Kazakevičienė bei atskleidžia, kaip išlaikyti balansą tarp streso ir kasdienių darbų.
Miegas gydo
Miegas labai svarbus kasdienei savijautai, smegenų darbui, kūrybiškumui ir atminčiai, pasakoja vaistininkė. Anot jos, suaugusiems patariama išmiegoti bent 7-8 valandas, o vaikams – 10-11 valandų.
„Pasirūpinkite reguliaria miego dienotvarke, kurios geriausiai padės laikytis jums malonios vakaro veiklos. Pavyzdžiui, pradėkite miegui ruoštis bent tris valandas prieš – prigesinkite šviesas namuose, televizorių pakeiskite ramesne muzika, išbandykite atpalaiduojančius kvėpavimo pratimus, aromaterapiją, skirkite bent 10 minučių lengvai mankštai – raumenų pratempimui arba jogai, taip pat iki užmiegant paskaitykite jums patinkančią knygą“, – pataria M. Kazakevičienė.
Judėjimas – laimės šaltinis
Reguliari mankšta padeda „išvalyti“ protą ir ramiau reaguoti į problemas. Vaistininkė pasakoja, kad aktyvi veikla skatina išsiskirti endorfiną, kuris slopina stresą ir palaiko gerą nuotaiką.
„Stenkitės kasdien bent pusvalandį skirti fizinei veiklai, kuri teikia jums malonumo. Tai gali būti lengva rytinė mankšta, vakarinė joga, ilgesnis pavaikščiojimas gamtoje arba jėgos pratimų atlikimas sporto salėje. Jei nežinote, koks sportas jums patinka labiausiai, išbandykite skirtingas veiklas. Labai svarbu atrasti savo mėgstamiausią – tai padės fizinį aktyvumą sieti ne su prievole, bet malonia veikla“, – šypsosi M. Kazakevičienė.
Kvėpuokite
Vaistininkė pasakoja, kad įveikti stresą padeda tokie atsipalaidavimo metodai kaip joga, gilus kvėpavimas, masažas ir meditacija. Pajutus kylančią įtampą, ji siūlo išbandyti kvėpavimo pratimą:
„Patogiai atsisėkite arba atsigulkite – nugarą laikykite tiesią bei nekryžiuokite rankų ir kojų. Pasistenkite kvėpuoti pilvu – stebėkite kvėpavimą. Tada skaičiuodami iki penkių įkvėpkite per nosį. Sulaikykite įkvėpimą iki kol vėl suskaičiuosite iki penkių. Tuomet lėtai iškvėpkite orą pro burną arba nosį dar kartą skaičiuojant iki penkių. Vėliau įkvėpkite du kartus normaliu rimtu ir vėl pakartokite visą pratimą. Skirkite tam 5 minutes“, – pasakoja „Eurovaistinės“ farmacininkė.
Vitaminai – visa ko pagrindas
Vitaminai yra vieni pagrindinių mūsų sveikatos ir energijos šaltinių. Jais pasirūpinti galima ir subalansavus mitybą, tačiau net ir tada retu atveju suvalgome pakankamai vaisių ar daržovių. Todėl vaistininkė pasakoja, kokie vitaminai geriausiai pasirūpins nervine sistema.
Vitaminas C. Jis reguliuoja imuninės ir nervų sistemos veiklą, normalią energijos apykaitą, mažina nuovargį bei turi įtakos psichinei savijautai. Jo trūkumas pasireiškia mieguistumu ir apatijos jausmu.
Žuvų taukai. Jie naudingi nervų sistemai stiprinti, palaiko imuninę sistemą. Jų trūkumas pasireiškia nusilpusiu imunitetu, suprastėjusia nuotaika.
Vitaminas D. Stiprina imuninę, smegenų ir nervinę sistemas. Apie vitamino trūkumą išduoda nuovargis, irzlumas, sutrikęs miegas, pasyvumas.
B grupės vitaminai. Padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą, mažina nuovargį. Vitaminų trūkumas pasireiškia padidėjusiu jautrumu, dirglumu, nervų sistemos sutrikimu.
Magnis. Nors magnis dažniausiai prisimenamas užklupus mėšlungiui, jis gali pagelbėti ir stiprinant nervinę sistemą, pavyzdžiui – kovojant su nerimu.
Žolelės. Kartu su vitaminais galima vartoti ir tokias žoleles kaip valerijonas, melisa, apyniai.
