Pilvas didėti pradėjo ne dėl antsvorio, bet dėl naviko
Pas gydytoją gastroenterologą Lina apsilankė prieš penkerius metus. Tąkart pacientei tolimesni tyrimai atlikti nebuvo. Tačiau po kelerių metų situacija ėmė prastėti: moterį ėmė kamuoti bloga savijauta, nerimą kėlė ir augantis svoris. „Naviką pavyko aptikti netyčia. Man ėmė didėti pilvo apimtis. Tuomet galvojau: bet juk ir metų nebe 18... Tačiau padidėjo ir svoris, prasidėjo pilvo pūtimas, ėmė kilti skrandžio rūgštys, atsirado silpnumas. Tuo metu turėjau labai daug darbų ir rūpesčių – rūpinausi tėvais, kitais šeimos nariais. Nuėjau pas šeimos gydytoją, mane nukreipė pas gydytoją gastroenterologą. Man buvo atlikta echoskopija. Gydytoja man pasakė, kad pilve „kažkas labai negero“. Tuomet man skyrė kompiuterinės tomografijos tyrimą,“ – pasakoja Lina.
Paaiškėjo, kad Linos pilve - 18 centimetrų skersmens dydžio navikas, jis prieš 4 mėnesius pacientei išoperuotas Nacionaliniame vėžio institute (NVI). „Atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą, mano pilve buvo pastebėtas didžiulis darinys. Man buvo pasakyta, kad tai gali būti sarkoma ir kad naviką reikės šalinti. Gavau siuntimą į Nacionalinį vėžio institutą, kur navikas buvo išoperuotas. Negalėjau net įsivaizduoti, kad manyje galėjo užaugti tokio dydžio auglys,“– prisiminimais dalijasi pacientė.
Moteris pasakoja, kad kol nežinojo, ar navikas piktybinis, mintyse buvo patys juodžiausi scenarijai. Tad sužinojusi, kad darinys gerybinis, Lina sunkiai tvardė emocijas. „Norėjau šokti, dainuoti, džiaugsmo buvo labai daug. Jaučiausi iš naujo gimęs žmogus. Prieš tai buvo pačių baisiausių minčių.“
Šiandien Lina dėkoja NVI medikams: „Likau labai patenkinta Nacionalinio vėžio instituto medikais. Daktaras Rimantas Baušys labai atsakingas gydytojas ir labai mane motyvuoja, kad pasveiksiu. Manau, viskas pavyko,“ – mintimis dalijasi Lina.
Ateityje moteris žada būti dar atidesnė savo sveikatai, reguliariai lankytis pas gydytoją. Tą padaryti ragina ir kitus: „Manau, kad delsti nereikia. Ypač, jei kažkas matoma išorėje. Reikia eiti pas gydytoją ir nebijoti. Juk ir ne visais atvejais navikas gali būti piktybinis,“ – rūpintis sveikata ragina Lina.
Nors po operacijos vis dar negali kilnoti sunkių daiktų, turi laikytis dietos, moteris sako grįžusi į kasdienybę. „Jau atėjo ramybė. Pavyko išvažiuoti atostogų ir pailsėti. Grįžau į įprastą gyvenimą. Norisi viską blogo pamiršti. Ir nepamiršti rūpintis sveikata, lankytis pas gydytoją, labiau rūpintis savimi, “ – sako Lina.
Liną operavęs NVI Abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Rimantas Baušys pasakoja, kad net ir gerybinis navikas pilve gali kelti pavojų gyvybei: „Pirmą kartą navikas Linos pilve buvo pastebėtas prieš 5 metus, tačiau pacientės į specializuotą centrą gydytojai nesiuntė. Pacientė vėl kreipėsi į gydytojus kai pastebėjo, kad didėja pilvas. Atlikus radiologinius tyrimus diagnozuotas užpilvio navikas. Buvo operuota, kliniškai įtariant užpilvio sarkomą. Pašalintas 20 cm dydžio navikas. Ištyrus naviką paaiškėjo, kad šis gerybinis. Nors tokio tipo navikai, koks buvo pašalintas pacientei, supiktybėja retai, rizika visada yra. Tačiau net ir nesupiktybėję tokio dydžio navikai užpilvyje gali sukelti nemažai visokių komplikacijų, dėl kurių kartais gali kilti grėsmė ir gyvybei,“- Linos sėkmės istoriją komentuoja dr. R. Baušys.
Įtartiną darinį galima pastebėti patiems
Liepa – sarkomos žinomumo mėnuo. Ką apie sarkomą vertėtų žinoti pacientui? Kokia tai liga ir kokie žmonės ja serga dažniausiai? Kokie simptomai išduoda šį vėžį? Anot dr. R. Baušio, sarkoma išsivystyti gali ir minkštuosiuose, ir kauliniame audinyje. „Savo ruožtu šios plačios kategorijos toliau gali būti skirstomos į daugiau nei 100 skirtingų tipų navikų besiskiriančių savo morfologinėmis ir genetinėmis savybėmis. Dažniausiai jų pavadinimai skirstomi pagal tai, į kokį audinį navikas yra panašus: jei navikas panašus į kaulinį audinį – tai osteosarkoma, jei į riebalinį audinį – liposarkoma ir t.t.“ – vardija dr. R. Baušys.
Priešingai nei karcinomos, sarkomos yra reti navikai. „Sergamumas minkštųjų audinių ir kaulų sarkomomis atitinkamai siekia 4-5 ir 1 atvejį tenkantį 100 000 gyventojų, o tai sudaro maždaug 1 % visų piktybinių navikų. Kai kuriose populiacijose sarkomos sudaro ženklią dalį visų piktybinių susirgimų. Pavyzdžiui tarp vaikų ir paauglių, kur bendras sergamumas onkologinėmis ligomis yra mažesnis, sarkomos yra neretai pasitaikantys navikai. Jos sudaro iki dešimtadalio-penktadalio visų navikų, nors absoliučiais skaičiais daugiau sarkomų nustatoma jau suaugusiųjų populiacijoje. Diagnozės nustatymo metu sergančiųjų amžiaus mediana siekia 60 metų. Skirtingo amžiaus populiacijoms taip pat būdingas sergamumas skirtingo tipo sarkomomis. Kone du trečdaliai minkštųjų audinių sarkomų yra diagnozuojamos galūnėse, rečiau - apie penktadalis - liemens srityje, užpilvyje (~15 %) ar galvos-kaklo srityje (~9 %). Lietuvoje kasmet diagnozuojama iki 150 naujų atvejų,“ – pasakoja gydytojas chirurgas.
Kadangi sarkoma dažniausiai išsivysto rankose ir kojose, užčiuopti naviką neretai gali ir pats pacientas. Naviką pilvo srityje neretai išduoda skausmai, virškinimo problemos. „Antra pagal dažnį lokacija – pilvas – liga išsivysto skrandyje, žarnyne. Kitų lokalizacijų – retroperitoninės sarkomos, liemens, galvos ir kaklo srityje yra dar retesnės. Jei navikas yra galūnėse, dažniausiai pacientas jį užčiuopia pats. Dažniausia tai būna ankstyvos stadijos navikai. Pilvo ar užpilvio sarkomos diagnozuojamos dažniausiai tuomet, kai dėl savo dydžio ima spausti gretimus organus, sukelia skausmus, žarnų nepraeinamumą,“ – kaip atpažinti įtartinus simptomus pasakoja dr. R. Baušys.
Anot gydytojo chirurgo, minkštųjų audinių sarkomų rūšių yra labai daug ir tai apsunkina ankstyvą diagnostiką ir gydymą. „Sarkomą diagnozuoti geriausia naudojant magnetinį branduolių rezonanso tyrimą, kadangi šis tyrimas parodo, kur paciento organizme susiformavo pirminis navikas, kokio jis dydžio, identifikuojami kiti organai, kraujagyslės, nervai, esantys šalia naviko. Jei reikia papildomo tyrimo, gali būti atliekama ir kompiuterinė tomografija. Retesniais atvejais gali būti atliekama pozitronų emisijos tomografija, ypač tais atvejais jei navikas yra itin mažas arba siekiant įvertinti navikinių ląstelių išplitimą organizme. Paviršinių navikų diagnostikai puikiai tinka ultragarsinis tyrimas,“ – apie diagnostikos galimybes kalba dr. R. Baušys.
Gydytojas chirurgas pabrėžia, kad kuo anksčiau diagnozuojama sarkoma, tuo geresnių gydymo rezultatų pacientas gali tikėtis. Jei pacientas pats pastebi darinį, delsti ir laukti, kol šis išnyks savaime – negalima, būtina kreiptis į gydytoją onkologą. Priešingu atveju, liga jau gali būti pažengusi. „Kuo anksčiau nustatyta sarkomos, kaip ir kitų piktybinių navikų, diagnozė, tuo geresni gydymo rezultatai. Dažnai greitai augantį naviką rankose ar kojose pacientai apčiuopia patys nejausdami jokių specifinių simptomų. Deja, yra tekę matyti ir tokių pacientų, kurie patys užsičiuopia darinį, tačiau delsia vykti pas gydytojus ir kreipiasi tik tuomet, kai atsiranda nebepakeliamas skausmas, kartais tenka net amputuoti galūnę. Kojose ir rankose gali būti aptinkamas ir 0,5 centimetrų skersmens navikas. Bet jei pacientas į gydytojus kreiptis neskuba, auglys gali padidėti net iki 20 centimetrų ar daugiau. Visgi, pačios didžiausios sarkomos nustatomos pilve ir užpilvio srityje. NVI medikams yra tekę operuoti net 14 kilogramų sveriančią sarkomą. Literatūroje aprašomi atvejai kai navikas svėrė net 90 kilogramų,“ – apie tai, kodėl delsti negalima, aiškina dr. R. Baušys.
Anot gydytojo chirurgo, kaip ir daugumos piktybinių navikų atveju, sarkomų atvejų ligos prognozė priklauso nuo ligos išplitimo, t.y. stadijos ir konkretaus naviko histologinių savybių. Penkerių metų išgyvenamumas sergantiems I, II ir III stadijos minkštųjų audinių sarkoma gali siekti atitinkamai 86 %, 72 % ir 52 % . Ženkliai blogesnė prognozė esant metastazavusiai ligai, tuomet 5-metų išgyvenamumas nesiekia ir 20 %.
Sarkomos gydymas Lietuvoje tobulėja, bet pasitempti dar yra kur
Anot dr. R. Baušio, sarkomos atsiradimui įtakos turi keletas veiksnių: „Dauguma sarkomų yra atsitiktinės, tačiau yra žinomi keli aplinkos veiksniai ir genetiniai sindromai, kurie susiję su sarkomos vystymosi rizika. Jonizuojanti spinduliuotė: išorinė radioterapija yra susijusi su didesne minkštųjų audinių sarkomos atsiradimo rizika, tačiau santykinė rizika net ir taikant tokį gydymą dėl kitos ligos išlieka nedidelė. Pastebėta, kad sarkomos išsivystymo rizika yra didesnė kai radioterapinis gydymas taikytas vaikystėje, o ypač tais atvejais, kai pacientas turi specifinių genetinių sindromų. Dažniausiai radiacijos sukeltos sarkomos nustatomos pacientams kuriems radioterapinis gydymas taikytas dėl krūties ar galvos-kaklo navikų. Kai kurios cheminės medžiagos, kaip chlorofenoliai ir kai kurie herbicidai gali didinti riziką sirgti minkštųjų audinių sarkomomis. Tačiau šiandieniniai įrodymai apie cheminių medžiagų vaidmenį išlieka prieštaringi. Lėtinė limfedema didina angiosarkomos išsivystymo riziką. Klasikinis klinikinis tokių atvejų pavyzdys yra Stewart–Treves sindromas, kuomet angiosarkoma išsivysto pacientams kenčiantiems nuo lėtinės limfedemos po krūties navikų chirurginio gydymo,“ – rizikos veiksnius vardija gydytojas chirurgas.
Žinoma daugiau nei 20 genetinių sindromų susijusių su didesne sarkomų išsivystymo rizika. Vis dėlto manoma, kad šie sindromai lemia tik mažiau kaip 3 % visų sarkomų.
Nors sarkoma – klastinga piktybinė liga, labai svarbu, kad pacientui būtų parinktas individualus gydymas, ligos atvejį vertintų onkologų komanda. „Modernus sarkomų gydymas turėtų būti vykdomas tik specializuotuose centruose, kuriuose yra multidisciplininės komandos, sudarytos iš abdominalinės chirurgijos gydytojų, krūtinės chirurgų, kraujagyslių chirurgų, onkologų-radioterapeutų, onkologų-chemoterapeutų, patologų ir kitų specialistų turinčių patirties gydyti pacientus sergančius šia liga. Tokių pacientų koncentracija didžiuosiuose onkologijos gydymo centruose yra būtina, nes tai yra didelė heterogeninė navikų grupė, kurių gydymui gali prireikti sudėtingų ir kompleksinių chirurginių intervencijų, radioterapinio gydymo ir sisteminio gydymo vaistais. Kiekvienam pacientui geriausias gydymas parenkamas atsižvelgiant į sarkomos tipą, ligos stadiją, naviko lokalizaciją, bendrąją paciento sveikatos būklę bei gretutines ligas,“ – pasakoja dr. R. Baušys.
Anot mediko, chirurginis gydymas išlieka pagrindiniu gydymo metodu, kuris leidžia tikėtis potencialaus pasveikimo. Visais atvejais, kai toks gydymas techniškai galimas, jis laikomas standartiniu suaugusiųjų minkštųjų audinių sarkomoms gydyti.
„Radioterapinis gydymas iki operacijos ir po jos, organus išsaugančios operacijos šiuo metu yra radikalaus sarkomos gydymo standartas. Radioterapijos vaidmuo ypač svarbus, kai minkštųjų audinių sarkoma yra vidutinės ar blogos diferenciacijos. Radioterapinio gydymo taikymas prieš ar po operacijos tarp institucijų varijuoja, vis dėlto pastebima tendencija, jog radioterapija vis dažniau taikoma dar iki operacijos gydant galūnių sarkomas. Manoma, kad toks gydymo būdas ypač pageidautinas, kai operacijos metu gali iškilti sunkumų išsaugant kritines anatomines struktūras. Užpilvyje esančių rezektabilių sarkomų radioterapinis gydymas iki operacijos nėra tikslingas. Radioterapinis gydymas taip pat gali būti taikomas tais atvejais, kai chirurginis naviko pašalinimas negalimas,“ – apie sarkomos gydymą radioterapija pasakoja dr. R. Baušys.
„Chemoterapinio gydymo taikymas po chirurginio gydymo išlieka kontroversiškas net ir tarp sarkomos gydymo ekspertų, todėl toks gydymas dažniausiai skiriamas tik multidisciplininės komandos sprendimu specializuotuose gydymo centruose. Pažymėtina, kad kai kurių sarkomų, tokių kaip osteosarkoma ar rabdomiosarkoma atveju chemoterapija po operacijos yra standartinis gydymas. Sisteminė chemoterapija gali būti taikoma lokaliai išplitusiai ir nerezektabiliai sarkomai gydyti siekiant sumažinti naviką ir jį paversti rezektabiliu. Taip pat chemoterapija gali būti taikoma kaip paliatyvus gydymas metastazavusiai sarkomai gydyti. Kaip jau minėta sarkomos yra didelė ir heterogeniška navikų grupė, kurių skirtingų histologinių tipų gydymas gali reikšmingai skirtis,“ – aiškina gydytojas chirurgas.
Anot mediko, nors Lietuvoje sarkomos gydymas gerėja, pasitempti tikrai yra kur. „Per pastaruosius 10 metų pokyčių tikrai yra, pagrindinės naujienos susiję su personalizuotos medicinos pažanga, kuomet galima tikėtis sėkmingesnių gydymo rezultatų. Į praktiką ateina tiek taikinių terapija, tiek imunoterapija. Bėda ta, kad jų prieinamumas dar labai ribotas. Be abejo, prie pažangos prisideda ir chirurgijos, intervencinės radiologijos, radioterapijos naujausios gydymo galimybės,“ reziumuoja dr. R. Baušys.
