Mažiukus tikrina dažniau
Pradėkime nuo mažiausiųjų. Berniukų ir paauglių vyriška sveikata prižiūrima šeimos gydytojo ar pediatro. Vaikų sveikatos ir psichomotorinės raidos tikrinimas atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje vaikas yra užregistruotas. Tikrinimą atlieka šeimos medicinos paslaugas teikiantis šeimos gydytojas ar vaikų ligų gydytojas. Jeigu pacientas apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, gydytojui paskyrus, tyrimai atliekami nemokamai, nes juos finansuoja valstybė.
„Tik gimus kūdikiui dar gimdymo namuose įvertinami išoriniai lytiniai organai: sėklidžių nusileidimas, kapšelio simetriškumas, varpos išsivystymas, šlaplės padėtis ir apyvarpė. Jei nėštumo metu buvo stebėta inkstų patologija, po gimimo daromas šlapimo takų ultragarsinis tyrimas ir siunčiama konsultuotis su vaikų urologu“, – pasakoja Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytoja vaikų chirurgė-urologė dr. Aušra Lukošiūtė-Urbonienė.
Vėliau kasmet šeimos gydytojas vertina berniuko, paskui ir paauglio fizinį išsivystymą, atliekami bendri tyrimai. Kūdikystėje iki 1 metų jie dažnesni, vėliau vaikui apsilankyti pas šeimos gydytoją ar pediatrą užtenka kartą per metus. „Vaikų urologinės ligos varijuoja nuo rutininių iki labai sudėtingų. Dauguma paprastų urologinių problemų, kaip nesudėtingos šlapimo takų infekcijos, apyvarpės sąaugos ir uždegimai, gali būti gydomi ir šeimos gydytojo. Jeigu yra rizikos veiksnių ar reikia patikslinti diagnozę, berniukas siunčiamas pas vaikų chirurgą ar vaikų urologą ištirti detaliau. Dauguma urologinių problemų nėra ūmios, todėl numatyto planinio vizito pas vaikų urologą galima sulaukti“, – pabrėžia gydytoja.
Kada gali prireikti urologo konsultacijos? „Hipospadija – nenormali šlaplės padėtis, nenusileidusios sėklidės, asimetriškas ar padidėjęs kapšelis, sėklidės vandenė, kirkšnies išvarža, varikocelė – padidėjusios venos kapšelyje, apyvarpės problemos, kraujas šlapime, inkstų akmenligė, šlapinimosi sutrikimai, besikartojančios šlapimo takų infekcijos, inksto ar šlapimtakio išsiplėtimas – plėstos inkstų ertmės“, – pagrindinius simptomus vardija vaikų chirurgė.
Vis dėlto yra keletas sutrikimų, dėl kurių svarbu nedelsiant kreiptis į artimiausią skubios pagalbos skyrių. Tai – įstrigusi kirkšnies išvarža ir ūmus kapšelio sindromas. „Įtariant įstrigusią kirkšnies išvaržą, atsiranda kietas, skausmingas ir nepaslankus guzas kirkšnies srityje. Atsiradus staigiam sėklidės skausmui ar patinimui, paraudimui, ypač jei kartu vaikas vemia, skundžiasi pilvo skausmu, galima įtarti sėklidės apsisukimą“, – perspėja A. Lukošiūtė-Urbonienė.
Budrumas nelengvu laikotarpiu
Paauglystė lydima ne tik psichologinių perversmų, bet ir fiziologinių. Bent kartą per metus šeimos gydytojas turėtų įvertinti paauglio sveikatą: augimą, fizinę būklę ir lytinį brendimą. Su kokiomis problemomis gali susidurti paauglys?
„Bręsdami jaunuoliai dažnai kreipiasi dėl diskomforto, nepastovaus skausmo ir spaudimo jausmo sėklidėse. Šie pojūčiai – normali brendimo dalis, dažniausiai praeinanti savaime. Taip pat paaugliui ypač svarbus tinkamas lytinis švietimas, norint išvengti lytiškai plintančių ligų. Nors dauguma urologinių ligų diagnozuojamos dar ankstyvoje vaikystėje, svarbu atkreipti dėmesį į kapšelio simetriją, sėklidžių padėtį ir per siaurą apyvarpę“, – pasakoja gydytoja.
Simptomas, kurio negalima ignoruoti
Taip pat gydytoja atkreipia dėmesį į jau minėtą labai svarbų ūminio kapšelio sindromą, tiksliau sėklidės apsisukimą, nes jis dažniau nustatomas 14–17 metų amžiaus paaugliams. Būtent šio amžiaus jaunuoliai labiau linkę slėpti pasireiškusį staigų sėklidės skausmą ir į gydymo įstaigą kreipiasi pavėluotai.
Apsisukus sėklidei, nutrūksta jos kraujotaka, todėl diagnozavus sėklidės apsisukimą reikalinga skubi operacija. Praėjus 4–8 val. nuo simptomų pradžios tikimybė išsaugoti sėklidę siekia 90–100 proc., tačiau po 12 val. mažėja iki 50 proc., o po paros siekia vos 10 proc.“, – neraminančią statistiką pateikia gydytoja. Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikoje atliktas tyrimas parodė, kad esant sėklidės apsisukimui pacientai į skubios pagalbos skyrių vidutiniškai kreipiasi po 22 valandų nuo simptomų pradžios, o tai jau gerokai per vėlai, norint išsaugoti apsisukusią sėklidę.
„Todėl labai svarbu kalbėtis su vaiku, kad jis sugebėtų atpažinti ligos simptomus, o atsiradus ūmiam kapšelio skausmui nebijotų ir nedelsdamas pasakytų tėvams“, – pataria specialistė.
Kas rekomenduojama jauniems vyrams?
„Dauguma įgimtų sutrikimų vyrams nustatomi vaikystėje ir paauglystėje. Pasitaiko išimčių, tačiau jos retos. Jeigu jaunas vyras nesiskundžia jokiais simptomais, tai jokių papildomų tyrimų atlikti nereikia. Jauniems vyrams rekomenduojame patiems profilaktiškai apsičiuopti sėklides dėl galimų sukietėjimų ar guzelių, o jų pastebėjus – kreiptis į gydytoją urologą, siekiant laiku diagnozuoti ankstyvas vėžio stadijas“, – pasakoja Kauno klinikų Urologijos klinikos gydytojas urologas dr. Povilas Aniulis.
Jauni vyrai į urologus dažniausiai kreipiasi dėl erekcijos disfunkcijos, libido sumažėjimo, įtardami lytiškai plintančias ligas. Tokiems pacientams rekomenduojama atlikti testosterono tyrimą – jis atliekamas iš veninio kraujo.
„Spermos tyrimas atliekamas jauniems vyrams, kurie nori turėti vaikų. Jeigu jauna pora, nesisaugodama per metus negali sulaukti žinios, kad moteris nėščia, vyrui rekomenduojama atlikti spermos tyrimą“, – primena gydytojas. Šis tyrimas mokamas, jam atlikti nebūtinas šeimos gydytojo paskyrimas.
Jauniems vyrams, gyvenantiems aktyvų lytinį gyvenimą, turintiems ne vieną lytinį partnerį ar atsitiktinių santykių, rekomenduojama atlikti lytiškai plintančių ligų tyrimus, kuriems užtenka šlapimo. Šis tyrimas taip pat yra mokamas.
Pajutus šlapinimosi sutrikimų, sėklidžių, tarpvietės, pilvo apačios skausmą ar kitų simptomų, susijusių su lytine funkcija, rekomenduojama atvykti pas gydytoją urologą. Per konsultaciją įprastai atliekama urologinė apžiūra, inkstų, šlapimo pūslės, prostatos echoskopinis tyrimas, o tai padeda įvertinti, ar nėra šių organų patologijos. Priklausomai nuo paciento nusiskundimų, papildomai galima atlikti šlapimo, kraujo ir kitus tyrimus. Su šeimos gydytojo siuntimu urologo konsultacija ir reikalingi tyrimai įprastai atliekami nemokamai.
Su amžiumi tyrimų gali prireikti daugiau
Vidutinio amžiaus pacientams (40–45 m.) rekomenduojama pasitikrinti dėl prostatos vėžio – ypač tiems, kurių šeiminėje anamnezėje yra buvę prostatos vėžio atvejų. „Jeigu artimi giminaičiai, kaip senelis, tėvas, brolis, yra sirgę šiuo vėžiu, patariu pasitikrinti. Ankstyva pirminė prostatos vėžio diagnostika atliekama iš veninio kraujo, atlikus PSA (tai prostatos specifinis antigenas) tyrimą bei prostatos apčiuopą. Kliniškai įtariant prostatos vėžį atliekama adatinė prostatos biopsija. PSA tyrimą įprastai skiria šeimos gydytojas“, – pasakoja dr. P. Aniulis.
Kalbant apie vidutinio amžiaus vyrus, rekomenduojama atlikti urologinę apžiūrą bei anksčiau minėtą echoskopinį tyrimą. „Galime ištirti inkstų bei šlapimo pūslės veiklą, nustatyti, ar nėra akmenų inkstuose ir šlapimo pūslėje, patikrinti, ar pacientas gerai šlapinasi, atliekame prostatos vėžio profilaktinį tyrimą anksčiau minėtais metodais“, – pasakoja gydytojas.
Vidutinio amžiaus vyrai, kaip ir jaunesni, gali turėti nusiskundimų dėl erekcijos, libido sumažėjimo, šlapinimosi sutrikimų, taip pat tam tikrų simptomų gali kelti lytiškai plintančios ligos. Sulaukus tokio amžiaus, šeimos gydytojas gali skirti papildomų tyrimų ir širdies bei kraujagyslių ligų, taip pat diabeto prevencijai.
Žudikas veikia tyliai
Kalbant apie onkologinius urologinius susirgimus, dažniausiai pasitaikantys – inkstų, prostatos arba šlapimo pūslės vėžys.
„Esant ankstyvoms vėžio stadijoms pacientai dažniausiai nejaučia jokių simptomų. Liga gana klastinga ir paslaptinga. Pagrindinis ir labai svarbus simptomas – kraujas šlapime. Jis gali būti aptiktas tik atlikus šlapimo tyrimą, o kartais matomas ir plika akimi. Pastebėję tokį ženklą, nedelskite. Urologas atliks tyrimus, kurie padės atmesti arba patvirtinti onkologinę diagnozę. Nekreipiant dėmesio į pirmuosius požymius, liga gali progresuoti ir atsirasti skausmas. Tai – pažengusios ligos požymis“, – perspėja dr. P. Aniulis.
Vyresniems kaip 50 metų pacientams rekomenduojame atlikti PSA tyrimą dėl prostatos vėžio (jeigu šeimoje kažkas juo sirgo, tokį tyrimą atlikite anksčiau). Šie tyrimai finansuojami valstybės, juos įprastai skiria šeimos gydytojas. Vyresnius vyrus pas gydytoją atveda ir šlapinimosi sutrikimai, kuriems įtakos turi išvešėjusi prostata. „Urologai įvertina pacientų šlapinimosi funkciją, prostatos dydį ir skiria atitinkamą gydymą. Gerybinį prostatos išvešėjimą pradžioje galima sėkmingai gydyti medikamentais. Visgi, jei liga jau pažengusi, nelieka nieko kito kaip tik taikyti chirurginę intervenciją“, – tęsia gydytojas urologas.
Jis ragina nelaukti, nekentėti, jaučiant skausmą ar kitų simptomų, kreiptis į šeimos gydytoją. Jeigu jis matys, kad simptomai susiję su urologine patologija, nukreips pasikonsultuoti su gydytoju urologu. „Deja, pas mus gana dažnai pacientai patenka su ligomis, kurios jau būna toli pažengusios. Nedelskite ir neatidėkite vizito pas gydytoją urologą – štai mano pagrindinė žinutė skaitytojams“, – pokalbį baigia P. Aniulis.
Taigi, mielos moterys, geriausia, ką galite padaryti jau šiandien, – atkreipti dėmesį į savo mylimų vyrų sveikatą.
