„Be raumenų skausmų neretai pasitaiko alkūnės ar kelio sąnario tepalinio maišelio – bursos – uždegimas. Bet nesteroidiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo ar fizinio krūvio ribojimas gelbėja ne visada. Kartais padeda tik operacija, skysčio nutraukimas, prireikia ir antibiotikų. Priežastys būna gana banalios – klojo plyteles ar trinkeles, keliais eidamas daržą ravėjo, ilgai meldėsi klūpodamas, alkūnėmis besiruošdamas egzaminams stalą trynė“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Kęstutis Beržinis.

Jis tęsia sakydamas, kad raumenų ar sąnarių skausmą galima apmalšinti tepalu, tačiau taip pat į pagalbą galima pasitelkti ir vaistažoles.

„Skausmą neblogai malšina trijų vaistažolių – vingiorykštės, kraujažolės ir kaštonų žiedų – kombinacija. Šis derinys netinka, jei pacientas vartoja kraują skystinančius vaistus. Naktiniams kompresams tinka ir kočėlu pamaigytas kopūsto, varnalėšos ar taukės lapas“, – pataria vaistininkas.

Raumenų skausmai nuo streso

Internetinės klinikos „Dimedic“ gydytojos Editos Puolienės teigimu, skausmą gali sukelti intensyvus fizinis aktyvumas, raumenų perkrova, traumos, patempimai, per mažas fizinis aktyvumas. Raumenų skausmo kaltininkas taip pat gali būti ir stresas.

„Atlikti tyrimai įrodė, kad žmonės, patiriantys daug streso, dažnai kenčia raumenų skausmą. Streso sukeltas raumenų skausmas gali paveikti bet kurią raumenų grupę – skausmas gali migruoti. Streso metu mūsų kūnas išskiria streso hormoną, kuris padidina raumenų jautrumą ir įtampą“, – atkreipia dėmesį ji.

Raumenų ir sąnarių skausmus gali sukelti šios ligos: artritas, reumatinė polimialgija, fibromialgija, raudonoji vilkligė, gripas, Laimo liga, skydliaukės nepakankamumas ir radikuliopatijos. Skausmai ir kaulų laužymo pojūtis gali kamuoti ir esant vitamino D bei magnio trūkumui, netaisyklingai laikysenai, sergant podagra. 

„Jeigu skausmas atsirado dėl per didelio fizinio krūvio – jis turėtų praeiti per 48 val. Negydomi raumenų skausmai dažniausiai praeina per savaitę, tačiau jei skausmas tęsiasi ilgiau nei savaitę, tada reikėtų ieškoti kineziterapeuto pagalbos. Jeigu skausmas susijęs su fiziniu krūviu, netaisyklinga laikysena, kamuoja potrauminiai skausmai, taip pat rekomenduočiau kineziterapeuto konsultaciją“, – aiškina E. Puolienė.

Ji priduria, kad nenumanant skausmo priežasties, būtina kreiptis į gydytoją. Jaunesnius pacientus dažniau kamuoja traumos ir perpūtimai, o vyresnius – ligų sukelti skausmai. 

Istorijos iš vaistinės – prireikė operacijos

Prieš daug metų K. Beržinis išgirdo ironišką gyddytojo klausimą: „Jei ant tavęs užgriuvo spinta ir guli prispaustas, kokią reikia išgerti tabletę, kokiu tepalu įsitrinti, kad baldas atsikeltų ir tave išlaisvintų?“

„Šią frazę dažnai naudoju „vydamas“ pacientus pas specialistą, kai to tikrai reikia. Kartais daug pastangų ir laiko reikia įtikinti žmogų nueiti pas gydytoją, nes pacientų galvose įsišaknijo nuostata, kad dabar praktiškai neįmanoma sulaukti pagalbos“, – pažymi vaistininkas.

Pasak jo, prieš porą mėnesių į vaistinę užsuko mergina ir lyg netyčia klustelėjo, koks čia gumbas iššoka jai sulenkus riešą. Tai buvo tipinė sausgyslės išvarža. Kosmetinis defektas, bet nykščio skausmas ir tirpimas jau trukdė pacientei gyventi. Vaistininkas nusiuntė merginą pas traumatologą – paaiškėjo, kad jai reikėjo operacijos.

„Kita jauna mergina paprašė pagalbos dėl pirštų skausmo. Nors amžius ir nesiekė nė 30 metų, bet abiejų rankų pirštų, ypač antrųjų sąnarių, lengvas patinimas privertė įtarti reumatoidinį artritą. Pasirodo ir močiutė, ir mama turėjo išsukinėtus sąnarius – gali būti ir paveldėjimas. Patariau jai kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti kraujo tyrimus dėl reumatoidinio faktoriaus, uždegimo žymenų. Kai nepakeliamas skausmas priverčia kreiptis pagalbos – dažnai tai būna podagra, kuri yra metabolinė liga, kai organizme labai padidėja šlapimo rūgšties kiekis. Jei pacientai nevartoja paskirtų vaistų, tenka jiems priminti varginančias dializės procedūras ir inksto donoro laukimą“, – dalijasi K. Beržinis.

Vis dėlto, vaistininko praktikoje dažniausias yra nugaros apačios skausmas, kurį pajunta net iki 80 proc. žmonių. Ūmus nugaros skausmas trunka iki 6 savaičių, lėtinis – virš 12 sav. Pagrindinė priežastis yra raumenų, raiščių ir sausgyslių patempimas. Kartais susiformuoja išvarža, kuri spaudžia šalia esančius nervus, kartais raumenys patempiami dėl netaisyklingo svorio kėlimo ar darbo darže. Tokiu atveju gali užtekti ir vaistininko pagalbos.

„Jei sveikata nepagerėja per savaitę – jau būtina gydytojo pagalba. Nedelsti reikia, jei skausmas iš nugaros per blauzdą leidžiasi žemiau kelio ar pasiekia net pėdą. Vaistinėje tenka paprašyti žmogaus, kuriam skauda pėdą, pasilenkti pirmyn ir atgal. Jei paūmėja pėdos skausmas – kaltas stuburas. Taip vadinamas protarpinis šlubčiojimas ne visada yra arterijų susiaurėjimo pasekmė, kai žmogus negali eiti ilgesnės distancijos, o turi sustoti ir pailsėti – tokiu atveju gali būti užspausti nugaros nervai. Tik gydytojas, nustatęs tikslią diagnozę, gali paskirti gydymą“, – tvirtina K. Beržinis.

Kai pacientas skundžiasi klubo skausmu, o skausmas keliauja į kirkšnį ir sulenkus koją per kelią ji sunkiai sukiojasi pagal ašį – tai gali būti klubo sąnario artrozė. Pacientas gali jaustis ramiau, jei iš stuburo skausmas pasiekia tik sėdmenis, nenusileidžia žemiau kelių ar eina tik priekine šlaunies puse.

„Pėdos skausmai gali pradėti kamuoti dėl pilnapadystės, ataugų, susiformuojančių dėl neteisingo kūno svorio paskirstymo pėdoje. Tada geriausiai pagelbės ortopedas ir specialiai pritaikyta avalynė. Kartais dėl tos priežasties tenka atsisakyti patogios avalynės minkštu padu ir peršokti į „medines klumpes“ – svoris pasiskirsto tolygiau ir skausmas mažėja“, – patarė „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas.