Egzistuoja net kvapo baimė

„Pacientų, besiskundžiančių blogu burnos kvapu, sulaukiame gana dažnai. Remiantis literatūra, ši problema būdinga maždaug 30 procentų žmonių. Mes, gydytojai, ją vadiname halitoze“, – pokalbį pradeda Vilniaus universiteto Odontologijos instituto Protezavimo poskyrio odontologas ortopedas, Lietuvos odontologų ortopedų draugijos vadovas profesorius Vygandas Rutkūnas.

Apie 80 procentų halitozės atvejų yra intraoralinės kilmės: paprasčiau tariant, tai burnos, burnos audinių pažeidimai, tam tikrų funkcijų sutrikimai. Likusią dalį atvejų sukelia ekstraoraliniai veiksniai – virškinamojo trakto, kvėpavimo takų problemos ir pan.

Reikia paminėti, kad žmogus gali skųstis ir pseudohalitoze – nedideliu kvapu, kurį jaučia tik pats pacientas. „Aplinkiniai to kvapo net nepastebi, tačiau žmogus vis tiek išgyvena dėl šios problemos ir ieško sprendimo. Įdomu tai, kad egzistuoja ir halitofobija – tokia menamos ligos forma, kai nei pacientas, nei aplinkiniai jokio kvapo nejaučia, bet egzistuoja baimė, kad jis gali būti“, – pasakoja profesorius.

Žmonija moka išmatuoti garsą, šviesą, tačiau dar nėra išradusi patikimo būdo, kaip išmatuoti kvapą. Štai kodėl jo buvimas ar tik išsigalvojimas ir specialistų dažniausiai vertinamas tik subjektyviai – 10 cm atstumu. Praktikoje taip pat naudojami dujų chromatografijos įrenginiai, siekiant objektyviai nustatyti lakių junginių kiekį iš burnos ar nosies iškvepiamame ore. Kartais pagal konkrečiai nustatytą lakiąją medžiagą nustatoma tikėtina blogo burnos kvapo priežastis.

Dažniausiai blogu kvapu skundžiasi vyresni pacientai, su amžiumi padėtis tik prastėja. „Tai susiję ir su įvairiais odontologiniais gydymais: plombavimu, protezavimu, progresuojančia periodonto liga. Be to, prastėjantis burnos kvapas susijęs ir su seilėtekiu. Jeigu sumažėjęs seilių išsiskyrimas, greičiau formuojasi lakūs sieros, acto rūgšties junginiai, aminai, kurie ir gali būti blogo kvapo sukėlėjai“, – vardija V. Rutkūnas.

Burnoje – beveik tūkstantis bakterijų rūšių

Pasigilinkime, dėl ko iš burnos gali pradėti sklisti blogas kvapas.

„Pagrindinė priežastis – mikroorganizmai. Mikrobiologiniu požiūriu burnos ertmė yra labai užteršta sritis, kurioje gali daugintis daugiau kaip 700 skirtingų rūšių bakterijų. Sakyčiau, labai dinamiška aplinka! Taip, yra gerųjų bakterijų, bet yra ir tokių, kurių burnoje geriau nebūtų“, – su šypsena svarsto gydytojas.

Bakterijos burnoje tikrai turi ką veikti: jos skaido maisto likučius, kitos gamina apnašas, šios kaupiasi vadinamojoje bioplėvelėje, kurioje tampa sunkiai paveikiamos higienos priemonėmis, todėl greičiau sukelia ligas.

„Ypač trys bakterijų rūšys (Porphyromonas gingivalis, Treponema denticola ir Tannerella forsythia) laikomos blogiukais, kurie labiausiai siejami su periodonto ligomis. Šios bakterijos taip pat sukelia blogą burnos kvapą, nes itin aktyviai išskiria sieros, acto junginius, aminus. Esant burnoje sunkiai išvalomų sričių ir nesilaikant higienos taisyklių, bakterijoms skaidant maisto medžiagas ir netgi vykstant puvimo procesams, blogo kvapo neišvengsite“, – perspėja V. Rutkūnas.

Padėtį dar labiau pablogina per mažas seilių kiekis (hiposalivacija). Jeigu jos per tirštos, jų per mažai, burnos kvapas tik blogės. Esant pakankamam seilių kiekiui ir tinkamai konsistencijai, burnos ertmė apsivalo lengviau ir geriau. Sergant Sjögreno sindromu taip pat vargina sausos burnos sindromas ir nepakankamas seilių kiekis.

Žymiai didesnis kiekis bakterijų kaupiasi ir dauginasi nišose, kur jos nenuvalomos arba sunkiai prieinamos. „Čia susiduriame su klasikine odontologijos problema: kokybišku apnašų valymu nuo dantų paviršiaus, tarpdančių, galinės liežuvio srities, o ją, beje, valyti itin svarbu, esant blogam burnos kvapui. Taip pat minėtinos patologinės būklės: periodontitas, kariesas, gleivinės ligos, uždegiminiai procesai žandikaulyje, vėžiniai dariniai. Visos šios priežastys gali sukelti blogą burnos kvapą“, – perspėja profesorius.

Protezai didina riziką

Protezai taip pat laikomi rizikos veiksniu, nes didina apnašų užsilaikymo, taigi ir blogo burnos kvapo radimosi galimybę.

„Pacientams, turintiems protezuotų dantų, dvigubai dažniau nustatoma halitozė. Kodėl? Atliekant procedūrą sukuriama protezo ir danties riba, kuri nėra idealiai lygi. Gali atsirasti netinkamų kontūrų ir jungčių, o dėl to susidaryti sąlygų apnašoms kauptis. Ypač sunku gali būti prižiūrėti tiltinius protezus. Panašiai nutinka ir didelės apimties plombavimo atveju. Jeigu plombų kraštai pritaikomi netinkamai, susiformuoja apnašų užsilaikymo zonos“, – tikina V. Rutkūnas. Štai kodėl protezuotus dantis reikia prižiūrėti itin kruopščiai.

Turėti blogą burnos kvapą rizikuoja ir pacientai su išimamais protezais, ir su implantais. Kai kurių tyrimų duomenimis, jau po dvejų metų nuo dantų implantacijos maždaug 30 procentų pacientų išsivysto kraštinio kaulo uždegimas apie implantus – periimplantitas.

„Jo patogenezėje dalyvauja tos pačios bakterijos, kaip ir periodontito atveju. Todėl dantų implantacija ir protezavimas turi būti atliekami naudojant modernias skaitmeninės odontologijos priemones, kurios leidžia pagaminti lengviau prižiūrimus dantų protezus ir prailginti implantų tarnavimo laiką“, – pasakoja gydytojas.

Kodėl reikalingos seilės?

Turbūt retas kuris susimąstome apie, rodos, tokį nereikšmingą dalyką kaip seilės. Tačiau jei galvosime apie blogo burnos kvapo prevenciją, jos atlieka labai svarbų darbą ir tikrai gali būti vadinamos stebuklingu skysčiu. Pagaminamų seilių kiekis (stimuliuotų ir nestimuliuotų) bei konsistencija vertinama apklausos būdu, testais ir taikant įvairius seilių surinkimo metodus.

„Yra sukurti greitieji testai, leidžiantys nustatyti buferines seilių savybes, t. y. jie parodo seilių pH ir kaip greitai šis atsikuria. Jeigu procesas lėtas, susidaro palankesnės sąlygos kariesui formuotis. Taip pat nustatomas seilių kiekis, konsistencija. Šie rodikliai netiesiogiai parodo ir blogo burnos kvapo riziką“, – pasakoja gydytojas V. Rutkūnas.

Sumažėjus seilių kiekiui, padėtį pagerinsite gerdami daugiau vandens, vartodami becukrę kramtomąją gumą, vengdami aštrių dantų pastų ir pan. Be to, gali būti rekomenduojami tepalai, dirbtinės seilės ir seilėtekį skatinančios medžiagos.

Kasdienė higiena daro stebuklus

Kad ir kiek specialistai kartotų tą patį, ne visų žmonių įpročiai susiformuoja laiku.

„Kalbėjimo apie kasdienę burnos priežiūrą niekada nebus per daug. Situacija nėra gera, nes Lietuvoje dantų kariesas smarkiai paplitęs tarp vaikų... Deja, ne visi dar kreipia pakankamai dėmesio į tinkamą dantų valymą bei priemones, – apgailestauja pašnekovas.

Pasitaiko pacientų, kurie tiltinius protezus turi metus, dvejus, tačiau vis dar nežino, kad reikia valyti sritis po tarpinėmis dalimis ir tarpdančius. Be to, jeigu turite protezus, kurių kontūrai išgaubti, gali būti tokių vietų, kurių pačiam išsivalyti neįmanoma. O kas nutinka neišvalytose vietose? Jau patys žinote“, – įsitikinęs V. Rutkūnas.

Jei yra sunkiai išvalomų dantų bei po restauracijos atsiradusių sričių, profesionali dantų higiena suteiks tik trumpalaikį efektą. Taigi išvada viena: odontologinės procedūros neturi sukurti papildomų sričių, kur užsilaikytų apnašos, o kasdienis ir kruopštus dantų valymas gerokai padės sumažinti daugybės ligų ir blogo burnos kvapo riziką.

Ką valgai, tuo ir kvepi

Turbūt kiekvienas žinome, kokie maisto produktai gali sukelti blogą burnos kvapą. Ir neturėdami medicinos srities išsilavinimo galime sutikti: suvalgęs svogūno, česnako, gero kvapo nesitikėk.

„Antras dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį – svarbu ne tik kokius produktus valgote, bet ir kokiu paros metu. Jeigu žmogus prisivalgo labai vėlai vakare, o maistas nėra gerai suvirškinamas, tai nesuvirškinti patiekalai ryte irgi gali sukelti blogą kvapą. Juk ir alkoholio išgėręs žmogus kvepės ne rožėmis“, – juokaudama pasakoja Santaros klinikų gydytoja gastroenterologė docentė Goda Sadauskaitė.

Ilgi tarpai tarp valgymų taip pat suaktyvina tam tikrus organizmo procesus – padidėja druskos rūgšties sekrecija, kitaip tariant, prisigamina daugiau rūgščių. „Kai žmogus ilgai nevalgo, o skrandyje ir toliau gaminasi rūgštis, ji irgi gali sukelti blogą burnos kvapą“, – paaiškina specialistė.

Dar svarbiau žinoti, kad blogas burnos kvapas gali būti ir liaudyje vadinamo refliukso (kai skrandžio turinys pakyla iki stemplės) požymis. Kai taip nutinka, tenka vartoti medikamentus.

Blogas burnos kvapas gali atsirasti ir dėl slogos, sinusito, kai kurių gerklės ligų.

„Taip pat jis gali būti sutrikusios burnos mikrobiotos, kuriai įtakos turi maistas, rūkymas, įvairios ligos, simptomas. Kartais vartojami medikamentai gali turėti neigiamos įtakos burnos kvapui, – pasakoja docentė G. Sadauskaitė. – Jeigu laikotės ketogeninės dietos, ketoacidoziniai procesai gali sukelti blogą burnos kvapą.“

Kvapas gali būti simptomas

Išvardintas priežastis paprastai galima kontroliuoti ir išvengti nemalonių pojūčių burnoje. Tačiau yra ir daug rimtesnių priežasčių – ligų, kurių vienas iš simptomų gali būti blogas kvapas.

„Ūmus gastritas, opaligė, gastroduodeninis refliuksas gali tapti blogo kvapo priežastimi“, – perspėja pašnekovė.

Kada įtarti, kad kvapas susijęs su kokiu nors sutrikimu ar liga?

„Su valgymu susijęs viršutinės pilvo dalies skausmas, rėmens graužimas, pykinimas, vėmimas, burnos sausumas, rūgštus ar kartus skonis burnoje – tai požymiai, kurie gali būti įvairių ligų, lemiančių blogą burnos kvapą, simptomai. Jeigu skundžiatės vienu ar kitu požymiu, reikėtų pasikonsultuoti su gastroenterologu. Galbūt blogas burnos kvapas yra susijęs su kuria nors ką tik išvardintų ligų?“ – pataria pašnekovė.

Taigi jei jums neramu dėl blogo burnos kvapo, turėtumėte kreiptis į odontologą, otorinolaringologą arba gastroenterologą.

Rekomendacijos, norint išvengti blogo burnos kvapo:

• nepersivalgyti, ypač vėlai vakare;
• nedaryti didelių pertraukų tarp valgymų;
• po valgio galima pakramtyti kalendrų, kuminų, pankolių, gvazdikėlių arba imbierų.