Pasak specialistės, pačios erkės ligų nesukelia, jos yra tam tikri patogenai, kurie gali sukelti įvairias žmogaus ar gyvūnų ligas. Svarbu paminėti, kad Lietuvos geografinė padėtis ir joje vyraujantis klimatas yra labai tinkami erkėms vystytis. Jų vystymosi ciklas trunka 3–6 metus. Per kiekvieną iš stadijų siurbdama kraują iš vieno ar kito šeimininko, erkė tuo pat metu gali prisisiurbti įvairių virusų, bakterijų, pirmuonių, net kirminų lervų. Kai siurbs kraują kitos stadijos metu, erkė gali pernešti patogeną kitam šeimininkui, kurio krauju ji minta.

Dauguma žmonių paranojiškai bijo erkių pernešamų ligų, tačiau dažniausiai kalbame apie dvi: virusinį susirgimą erkinį encefalitą ir bakterinį susirgimą Laimo ligą (kitaip vadinamą borelioze). Pirmoji yra pavojingesnė, nes atsidūrusi žmogaus organizme bakterija per kraują nukeliauja į įvairius organus, sukelia stiprius uždegiminius ir sisteminius pažeidimus. 

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad erkės dažniausiai slepiasi aukštoje žolėje, todėl, jeigu jūsų teritorijoje yra nuolat pjaunama žolė, erkių galite išvengti. Mitas, kad erkės krinta nuo medžių. Mūsų kūnas nuolat išskiria įvairias medžiagas, erkė ropoja ten, kur oda yra ploniausia, gali užropoti iki pažastų, pakinklių, kirkšnių ir pan. Todėl labai svarbu, kad žmogus eidamas į mišką apsivilktų šviesiomis kelnėmis, kojines užtemptų ant kelnių, kad galėtų pastebėti ropojančias erkes ant drabužių dar nespėjus joms įsisiurbti. Verta nepamiršti ir kitų priemonių nuo erkių – purškalų ir kt.

Vis tik, jei nepavyko išvengti erkės įsisiurbimo, svarbiausia nepanikuoti. Visuomenėje paplitę daugybė mitų apie erkių ištraukimą. Vienas jų, kad įsisiurbus erkei ją reikia patepti aliejumi ar žibalu. To daryti tikrai nevertėtų, nes tada padidėja rizika, kad erkė perduos įvairias prieš tai buvusių šeimininkų ligas. Dar svarbu atkreipti dėmesį, kad nėra skirtumo, į kurią pusę suksime erkę suėmę ją pincetu ir bandydami ištraukti. Svarbu, kad ji nenutrūktų, ir kad ją pašalintume kuo greičiau. Grįžtant prie erkinio encefalito reikia nepamiršti skiepų profilaktikos, nes geresnės apsaugos nuo šios ligos neturime.

Nepamirškime tyrimų, jie gali būti kelių tipų. Pavyzdžiui, jeigu kalbame apie Laimo ligą, yra mikroskopinių tyrimų. Tačiau tiksliausi ir aiškiausi yra molekuliniai PGR tyrimai, apie kuriuos sužinojome COVID-19 metu. PGR metodai leidžia nustatyti erkinį encefalitą, Laimo ligos sukėlėjus, babeziozes, lichijas – gausybę patogenų, kuriais gali būti užsikrėtusi erkė. Kodėl svarbu tai žinoti? Jeigu nesame vakcinuoti ir buvo aptiktas erkinio encefalito virusas, turime stebėti savo būklę.

Nuo erkių nėra apsaugotas nė vienas žmogus, tačiau reikia nepamiršti, kad skiepai, medicininės diagnostikos, prevencinės priemonės padeda išvengti skaudžių situacijų ir komplikacijų, kurias sukelia toks mažas vabaliukas.