Nacionalinio transplantacijos biuro direktorius Arūnas Bagotyrius sako, kad prieš tapdami donorais žmonės užduoda ne vieną klausimą. Labiausiai domina sutikimo procesai, taip pat norima pasitikrinti kažkur girdėtus mitus. Jam antrina ir „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė, sakydama, kad kartais klientai užsuka dėl donorystės pasitarti ir į vaistines, kur galima pateikti prašymą donoro kortelei gauti.
Mitas: donoru gali tapti tik jaunas žmogus
Nacionalinio transplantacijos biuro atstovai sako, kad pateikti sutikimą tapti donorais dažniau renkasi jauni žmonės ir taip išskiria dvi priežastis: vyresnieji baiminasi sudėtingo proceso arba yra įsitikinę, kad jų organai nelaimės atveju nebegalėtų išgelbėti gyvybių:
„Niekas nenorės mano organų, aš jau per senas tokiems dalykams – šias frazes galima išgirsti išties dažnai. Tačiau praktika rodo, kad organų donorystėje amžius nėra svarbiausias kriterijus. Čia daug didesnis vaidmuo atitenka bendrai sveikatos būklei, remiantis pagrįstais medicininiais kriterijais. O ir Lietuvoje esame turėję pavyzdį, kada 82 metų donoras išgelbėjo ne vieną gyvybę“, – prisimena A. Bagotyrius.
Mitas: norint tapti donoru laukia ilgas ir sudėtingas procesas
Kaip ir minėta, kita dalis vyresnių žmonių baiminasi sudėtingo proceso arba vis dar nežino kaip ir kur gali pateikti prašymą. Iš tiesų suteikti antrą gyvenimą yra labai paprasta – tai galima padaryti internetu, o jei juo nesinaudojama – tiesiog užsukus į vaistinę:
„Prašymą kortelei gauti galima pateikti kiekvienoje „Eurovaistinės“ tinklo vaistinėje, taip pat nereikia sveikatos patikros, pakanka turėti asmens dokumentą. Vaistininkai padės užpildyti prašymą, o kortelę gausite tiesiog prašyme nurodytu adresu“, – pasakoja „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė R. Lipnevičiūtė.
Mitas: mano sveikata nėra pakankamai gera donorystei
„Eurovaistinės“ atstovė taip pat pastebi, kad norėdami vaistinėje pateikti prašymą žmonės vaistininkų dažnai teiraujasi dėl sveikatos būklės svarbos, domisi ar nereikia specialių patikrinimų. A. Bagotyrius akcentuoja, kad nors pateikiant prašymą specialios sveikatos patikros atlikti nereikia, sveikatos būklė tikrai svarbi:
„Sveikata tikrai svarbus faktorius, tačiau net ir nesant pačios geriausios sveikatos, nevertėtų atmesti donorystės minties. Yra tik keletas ligų, dėl kurių žmogus negali tapti organų donoru – tai ŽIV, Kreutzfeldo-Jakobo liga ir neišgydyti arba neseniai išgydyti piktybiniai susirgimai. Todėl neskubėkite savęs diskvalifikuoti iš organų donorystės. Net jeigu kai kurie organai ar audiniai yra netinkami transplantacijai, didelis šansas, kad vis tiek atsiras kitų, kurie galės suteikti antrą gyvenimą kitam žmogui“, – sako A. Bagotyrius.
Mitas: medikams nerūpės išsaugoti mano gyvybę
Jeigu medikai sužinos, kad žmogus yra nusprendęs tapti organų donoru, jie taip uoliai nebesistengs išgelbėti žmogaus gyvybės. Tai vienas dažniausiai išgirstamų mitų visuomenėje, teigia Nacionalinio transplantacijos biuro direktorius.
„Kiekvienas medikas visada stengsis suteikti visą įmanomą pagalbą, jog žmogus išgyventų – tokia yra šios srities atstovų misija. Be to nė vienas jus gelbėjantis medikas nežino, ar jūs esate sutikęs tapti organų donoru. Apie donorystę su paciento artimaisiais pradedama kalbėti tik tada, kai pacientui konstatuojama smegenų mirtis“, – pasakoja A. Bagotyrius.
Mitas: jeigu pasirašei sutikimą, nebegalėsi persigalvoti
Kai kurie žmonės nerimauja, kad pasirašę organų donorystės sutikimą, nebegalės pakeisti savo nuomonės. Visgi R. Lipnevičiūtė sako, kad jį atšaukti galima visuomet.
„Jeigu persigalvojote dėl organų donorystės, jūs bet kada galite atšaukti savo sutikimą. Tai padaryti taip pat paprasta kaip pasirašant sutikimą dėl tapimo donoru. Jūs galite tai padaryti paprasčiausiai internetu. O jeigu atsisakę vėl persigalvotumėte, jums visada išlieka galimybė iš naujo užpildyti prašymą dėl Donoro kortelės“, – šypsosi R. Lipnevičiūtė.
Mitas: pametus Donoro kortelę jūs nebesate donoras
Vaistinėje, sveikatos priežiūros įstaigoje arba internete užpildęs prašymą dėl tapimo organų donoru žmogus vėliau paštu gauna Donoro kortelę. Ją pametus, R. Lipnevičiūtė patikina, kad nerimauti nereikėtų.
„Donoro kortelė – tai ne dokumentas, o simbolinis patvirtinimas, kad žmogus po savo mirties sutinka padovanoti organus ir audinius kito žmogaus gyvybės išsaugojimui. Kortelės nėra būtina nešiotis su savimi, nes kai pateikiate prašymą informacija jau yra registruose. Tačiau kaip paprastai pateikėte prašymą, taip pat galite bet kada jį ir atsiimti – tik šį norą jau reiktų išreikšti internete arba susisiekus telefonu su Nacionaliniu transplantacijos biuru“, – apie procesą pasakoja Nacionalinio transplantacijos biuro direktorius A. Bagotyrius.
