Legalaus alkoholio pardavimas, kainos, gamyba, importas, eksportas

2021 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,3 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 343,2 tūkst. dekalitrų (11,8 proc.) daugiau nei 2020 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 4,7 mln. dekalitrų, arba 579,4 tūkst. dekalitrų (14,2 proc.) daugiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 21,9 mln. dekalitrų, arba 278,2 tūkst. dekalitrų (1,3 proc.) mažiau nei 2020 m.

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo 0,4 proc. Labiausiai pabrango vaisių vynas – 5,3 proc., importinis alus – 4 proc., stiprūs likeriai – 1,8, vermutas – 1,5, trauktinės – 0,7, o brendis atpigo 0,8 proc., importinė degtinė – 0,6 proc.

2021 m. buvo pagaminta 0,967 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Jų gamyba, palyginti su 2020 m., padidėjo 15,2 proc. 2021 m. didėjo vynuogių vyno ir vermuto gamyba, kuri sudarė 0,749 mln. dekalitrų, tai 9,1 proc. daugiau nei 2020 m. Fermentuotų gėrimų pagaminta 4,6 mln. dekalitrų, tai 9,3 proc. daugiau nei 2020 m. Iš fermentuotų gėrimų padidėjo sidro (25,7), putojančių fermentuotų gėrimų (13,2) gamyba, bet sumažėjo neputojančių gėrimų (12,8), vaisių ir uogų vyno (16,6) gamyba. Daugiausia pagaminta alaus – 33,6 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus padidėjo 5 proc.

2021 m., palyginti su 2020 m., labiausiai išaugo alaus importas ir eksportas – atitinkamai 11 ir 4,7 proc., taip pat vyno – atitinkamai 4,3 ir 5,7 proc. Spiritinių gėrimų importas padidėjo 3,1 proc., eksportas – 1,4 proc., fermentuotų gėrimų importas padidėjo 19 proc., eksportas – 11,7 proc.

2021 m., palyginti su 2020 m., stebimas alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, gamybos, importo, eksporto ir pardavimo augimas.

Alkoholio vartojimo pasekmės: ligotumas ir mirtingumas

Higienos instituto duomenimis, suskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos, 2021 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 23,7 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 846 sergantys asmenys (2020 m. – 845). Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (598,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (130,5 atvejo) ir alkoholinė psichozė (79,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Palyginti su 2020 m., sumažėjo ligotumas dėl alkoholio toksinio poveikio – 6,5 proc., alkoholinių psichozių – 6,3 proc., o alkoholio sukeltos polineuropatijos atvejų padaugėjo 10,6 proc., sergančiųjų alkoholine kepenų liga – 9,1 proc., nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio, – 5 proc. 30–39 metų vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis yra didžiausias ir 3,4 kartus viršija moterų ligotumą. Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 40–44 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau – 45–49 m. amžiaus grupėje. Tačiau 2020–2021 m. duomenys dėl COVID-19 pandemijos turėtų būti vertinami atsargiai: dėl planinių paslaugų teikimo ribojimų bei gyventojų sumažėjusio lankymosi sveikatos priežiūros įstaigose buvo užregistruota mažiau ligų nei prieš pandemiją (t. y. 2019 m.).

Higienos instituto duomenimis, 2021 m. 678 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 80 daugiau negu 2020 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (51 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (20,5 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (10,6 proc.).

Išankstiniais duomenimis, 2021 m. vyrų mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 3,4 karto viršijo moterų. 2021 m. 100 tūkst. miesto gyventojų teko 23,4 mirusiojo dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių ligų (2020 m. – 19,3), kaimo – 25,8 (2020 m. – 25,7).

Neblaivių asmenų nusikalstamumas, sukelti eismo įvykiai, nelaimingi atsitikimai darbe

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2021 m. 33,3 proc. (9,4 tūkst.) ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs asmenys. Tokių nusikalstamų veikų skaičius, palyginti su 2020 m., sumažėjo 1,9 tūkst. (16,9 proc.).

Policijos departamento duomenimis, 2021 m. kas dvyliktą užregistruotą kelių eismo įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 334 (2020 m. – 388) kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 46 ir buvo sužeisti 499 žmonės. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 23 ir buvo sužeista 219 žmonių. Neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių 2021 m., palyginti su 2020 m., sumažėjo 13,9 proc., neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių – 26,7 proc.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2021 m. dėl nelaimingų atsitikimų darbe žuvo 48 asmenys, iš jų 10 buvo neblaivūs (2020 m. atitinkamai 34 ir 2).

2021 m. vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui tabako gaminių suvartojimas įvertintas 1 233 cigaretėmis, įsigytomis mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse (9,3 proc. daugiau nei 2020 m.).

Cigarečių gamyba 2021 m., palyginti su 2020 m., sumažėjo 7 proc., eksportas – 8,3 proc., importas – 3,2 proc.

Tabako gaminių mažmeninės kainos 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo 5,5 proc. Cigarečių kainų didėjimą lėmė nuo 2021 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2021 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 512 žmonių, arba 190 mažiau nei 2020 m. Dauguma (79,2 proc.) nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai. 2021 m. 100 tūkst. gyventojų teko 54 mirusieji nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (miesto gyventojų – 48, kaimo gyventojų – 67).