Kalbėdami apie žalą, kurią rūkymas sukelia moterų sveikatai, specialistai įspėja: nors rūkančioms moterims gresia tokie patys sveikatos sutrikimai kaip ir rūkantiems vyrams – padidėjusi rizika susirgti vėžiu, kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau žalingas rūkalų poveikis moterims pasireiškia stipriau.

„Manoma, kad tai lemia moterų organizme esantis didesnis kiekis estrogeno, vadinamojo moteriško hormono, kuris sąveikauja su cigaretėse esančiomis cheminėmis medžiagomis“, – kalba šeimos klinikos „Signata“ šeimos gydytoja Deimantė Rožėnaitė.

Rūkymas ankstina menopauzę

Rūkymas ne tik padidina riziką susirgti krūties ir gimdos kaklelio vėžiu, bet ir sumažina galimybę pastoti. Menopauzės simptomus rūkančios moterys patiria vidutiniškai dvejais ar trejais metais anksčiau nei nerūkančios, jos taip pat dažniau gali turėti bėdų su menstruacijomis.

„Šiuo metu įprasta nėštumą nukelti vėlesniam laikui, iki 30 ar net 40 metų. Vyresniame amžiuje bėdų norėdamos pastoti patiria ir nerūkančios moterys, tačiau moterys, kurios rūko ir atidėlioja nėštumą, rizikuoja ateityje nebesusilaukti vaikų“, – sako D. Rožėnaitė.

Pasak gydytojos, tyrimai atskleidė, kad didelių problemų pastodamos gali patirti tos moterys, kurios per dieną surūko šešias ar daugiau cigarečių.

Rizikos rūkančių mamų vaikams

Rūkydamos nėščios moterys kenkia ne tik sau, bet ir besivystančiam vaisiui. Cigaretėse esančios cheminės medžiagos per placentą patenka į vaisiaus kraujotaką. Besivystančio kūdikio audiniams nuolat trūksta deguonies, 50 proc. padidėja persileidimo ir priešlaikinio gimdymo rizika.

„Rūkančioms moterims vaikeliai gimsta mažesnio svorio, neretai su kiškio lūpa, vilko gomuriu ar širdies ligomis. Rūkančios mamos du kartus padidina staigios kūdikių mirties tikimybę, jų vaikai būna mažiau atsparūs peršalimui, infekcijoms, dažniau serga bronchitais, plaučių uždegimu ir kitomis ligomis. Be to, rūkančių mamų vaikai neretai būna fiziškai silpnesni, blogiau mokosi“, – įspėja D. Rožėnaitė.

Rūkymas ir hormoniniai kontraceptikai nesuderinami

Moterys, kurios rūko ir vartoja geriamuosius kontraceptikus, turi didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Joms dažniau susidaro kraujo krešuliai, ištinka miokardo infarktas ar insultas.

„Ši rizika didėja su amžiumi, todėl rūkančios vyresnės nei 35 metų moterys apskritai neturėtų vartoti geriamųjų kontraceptikų. Kai kada reikalinga pakaitinė hormonų terapija, pavyzdžiui, po menopauzės pakaitinė estrogenų terapija suteikia gerą apsaugą nuo osteoporozės rizikos. Tačiau rūkančioms moterims šiuo atveju žala yra didesnė nei nauda, nes stipriai padidėja širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė, kyla kitų pavojų sveikatai“, – sako D. Rožėnaitė.

Kenkia ir buvimas prirūkytoje aplinkoje

Įvairūs tyrimai parodė, kad rizika susirgti įvairiomis ligomis priklauso nuo per dieną surūkytų cigarečių skaičiaus, bendro rūkymo metų stažo ir amžiaus, kada žmogus pradėjo rūkyti.  Tačiau gydytoja D. Rožėnaitė taip pat įspėja nerūkančias, tačiau rūkančiųjų aplinkoje priverstas būti moteris, kad net trumpalaikis cigarečių dūmų poveikis būnant prirūkytoje patalpoje gali turėti neigiamos įtakos sveikatai.

„Iškvepiamuosiuose cigarečių dūmuose lieka šimtai cheminių medžiagų, kurios yra toksiškos arba kancerogeninės, įskaitant formaldehidą, benzeną, vinilo chloridą, arseno amoniaką, vandenilio cianidą ir kitas kenksmingas medžiagas“, – vardija D. Rožėnaitė.

Ilgalaikis rūkymas sukelia tiek fizinę, tiek psichologinę priklausomybę nuo nikotino, metant rūkyti gali pasireikšti nikotino abstinencijos požymiai, todėl valios ir motyvacijos mesti rūkyti iš karto užtenka tik daliai rūkančiųjų. Kai kuriose šalyse metant rūkyti rekomenduoja pereiti prie alternatyvių bedūmių tabako gaminių, kurie laikomi mažiau žalinga alternatyva. Vis dėlto gydytoja D. Rožėnaitė įspėja, kad nė vienos tabako formos negalima pavadinti saugia.