„Džiaugiuosi, kad atsisakome įsišaknijusių stereotipų apie homoseksualios orientacijos asmenis. Sudarydama galimybę homoseksualiems žmonėms tapti kraujo donorais, Lietuva vaduojasi iš baimių ir uždarumo, atėjusių dar iš sovietmečio. Žmogaus galimybę tapti kraujo donoru lemia ne seksualinė orientacija, o elgesys ir sveikatos būklė“, – sako Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas atkreipia dėmesį, kad šios naujovės diegiamos, įvertinus Vakarų šalyse susiklosčiusią praktiką.
„Panaikinusi diskriminacinį klausimą dėl homoseksualių asmenų seksualinės orientacijos, Lietuva atsikrato sovietinių reliktų. Naujoves, kurios eliminuoja šių žmonių diskriminaciją donorystės srityje, neseniai įtvirtino Olandija, Ispanija ir kitos šalys. Vietoj diskriminacinio klausimo apie žmogaus seksualinę orientaciją, lieka klausimas, ar donoras turėjo nesaugių lytinių santykių per pastaruosius šešis mėnesius“, - sako D. Gutauskas ir priduria, kad nuo šiol duoti kraujo homoseksualus asmuo galės, jei per paskutinius keturis mėnesius neturėjo nesaugių lytinių santykių.
Pasak jo, tai svarbu, nes ŽIV inkubacinis periodas – apie 4 mėn., o per šį laiką net ir geriausia diagnostikos aparatūra gali nepastebėti ŽIV ir užkrėsti žmogų, kuriam perpilamas kraujas.
2021 metų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, iš žmonių, kurie nurodė, kad ŽIV galimai užsikrėtė lytinių santykių metu, 70 proc. užsikrėtė heteroseksualių, o 30 proc. – homoseksualių santykių metu.
Įsigaliojus naujovėms, klausimyne teiraujamasi tik apie nesaugius lytinius santykius per pastarąjį pusmetį. Iki šiol buvusių klausimų, ar vyrai turėjo lytinių santykių su kitais vyrais, o moterų - ar jų partneris galėjo turėti lytinių santykių su kitais vyrais, nebeliko.
Šiuo metu klausimų, diskriminuojančių dėl seksualinės orientacijos, netaiko Italija, Ispanija, Vengrija, Rusija, Pietų Afrika, Argentina. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) nuo 2020 m. balandžio 12 mėnesių ribojimą (laikotarpį be lytinių santykių norint duoti kraujo) sutrumpino iki 3 mėnesių, apie tokius ketinimus paskelbė ir Australija. Austrija panaikino ankstesnį visišką draudimą vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais ir duodančiais kraujo, pakeisdama į 12 mėnesių abstinencijos nuo lytinių santykių laikotarpį.
Nuo gegužės1 d. svarbūs pakeitimai laukia ir donorų, kurie pasidarė tatuiruotes. Bus taikomas trumpesnis – keturių mėnesių – terminas norintiems paaukoti kraujo po tatuiruotės atlikimo. Dabar tokiais atvejais donaciją reikia atidėti pusmečiui. Nuo gegužės 1 d. NKC medikai galės apsispręsti, ar taikyti trumpesnį terminą, įvertinę, kur buvo atlikta tatuiruotė – sertifikuotame salone, namuose ar kitur, kur yra didesnė rizika užsikrėsti.
Naujovės laukia ir užsienyje buvusių kraujo donorų. Siekiant tiksliau įvertinti įvairių virusų plitimo tikimybę ir užkirsti kelią jų plitimui, NKC darbuotojai įvertins rizikas ir nustačius, kad potencialus donoras lankėsi šalyje, kurioje tikėtina galėjo užsikrėsti virusu, kraujo donacija bus nukeliama saugant recipientus nuo galimo užkrato.
Nuo gegužės1 d. patikslinamos ir kai kurių klausimų formuluotės. Pavyzdžiui, vietoj abstraktaus klausimo donorui, ar gyvenote užsienyje, kur ir kiek, bus klausiama konkrečiai - ar 4 metų laikotarpiu gyvenote užsienyje ilgiau nei 6 mėnesius, jei taip, tai kur. Taip pat bus klausiama, ar buvote išvykę į užsienį per pastaruosius 6 mėnesius, o dabartinio klausimo, ar buvote išvykę į užsienį, nebeliks.
