„Susidarius tam tikroms sąlygoms, dažniausiai mikroaspiracijos būdu – pneumokokai su turiniu iš nosiaryklės gali patekti į kvėpavimo takus ir sukelti plaučių uždegimą ar net sepsį. Didesnę riziką susirgti pneumokokinėmis infekcijomis ir sunkių formų ligomis turi vyresnio amžiaus asmenys bei sergantys lėtinėmis ir onkologinėmis ligomis.
Pneumokokas visuomenėje yra gana paplitęs, neretai ši bakterija gyvena visiškai sveikų žmonių nosiaryklėje ir oro lašeliniu būdu – kosint, čiaudint ar kalbant – perduodama kitiems. Ją platinti gali žmonės, kuriems nepasireiškia jokie simptomai. Pavyzdžiui, maži vaikai gali lengvai užkrėsti senyvo amžiaus žmones, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl amžiaus bei gretutinių ligų. Kitas būdas – jau minėtos mikroaspiracijos iš nosiaryklės. Laiku gydantys antibiotikais, šie daliai pacientų padeda išvengti mirties ir kitų komplikacijų, tačiau neturi įtakos bendram sergamumui. Vakcinacija – vienintelė efektyvi infekcijos prevencijos priemonė“, – sako LSMU Kauno ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėjas, pulmonologas LSMU docentas dr. Alfredas Bagdonas.
Jis primena, kad pneumokokas neturi specifinių klinikinių simptomų, tačiau galima išskirti kelis bendrus kvėpavimo takų infekcijos požymius. Tai – ūmus karščiavimas, skausmas ar sunkumas krūtinėje, kosulys, skrepliavimas, dusulys. Infekcijos sukėlėjas dažniausiai nustatomas vėliau, atlikus skreplių, kraujo bei kitus bakteriologinius tyrimus, o empirinis antibakterinis gydymas, esant plaučių uždegimui, turi būti pradedamas nedelsiant.
Pneumokokas sukelia didžiąją dalį visuomenėje įgytos pneumonijos atvejų, vidurinės ausies uždegimą, sinusitą, daliai asmenų – netgi sunkias invazines pneumokokines ligas – sepsį ir meningitą. Šių pacientų atvejais prognozė – blogesnė, mirtingumas gali siekti iki 30 proc. Rizika susirgti pneumokokine pneumonija bei sepsiu kelis kartus padidėja 65-erių ir vyresniems žmonėms bei tiems, kurie serga lėtinėmis kvėpavimo takų (ypač lėtine obstrukcine plaučių liga ir astma), širdies kraujagyslių, kepenų, inkstų ligomis, cukriniu diabetu.
„Gera žinia ta, kad didžiąją dalį pneumokokinių infekcijų pavyksta įveikti, laiku pradėjus gydymą antibiotikais. Komplikacijų bei sunkesnės eigos rizika padidėja greta esant virusinei infekcijai. Virusai (gripo, SARS-CoV-2 ir kiti), pažeidžia kvėpavimo takų virpamąjį epitelį ir endotelį, sutrikdo kvėpavimo takų apsivalymą, pagerina pneumokokų prisitvirtinimą prie epitelio ir jų plitimą į plaučių audinius bei kraują.
Efektyviausias būdas apsisaugoti yra skiepai. Šiuo metu naudojamos dviejų tipų vakcinos: pneumokokinė konjuguota ir pneumokokinė polisacharidinė. Pirmoji sukuria platesnį imuninį atsaką, sumažina kolonizaciją nosiaryklėje, tačiau apsaugo tik nuo 13 pneumokokų serotipų. Polisacharidinė vakcina efektyviai apsaugo nuo sunkesnių – invazinių pneumokokinių ligų, ir „dengia“ net 23 pneumokoko serotipus“, – paaiškina dr. A. Bagdonas ir pataria būtinai pasiskiepyti vyresniems nei 65-erių, taip pat visiems, sergantiems lėtinėmis ligomis, esant imunosupresinėms būklėms, asmenims.
