Kiekvienais metais dėl oro užterštumo sukeltų padarinių pasaulyje miršta daugiau kaip 7 mln. žmonių, sakė PSO ekspertė Maria Neira. Kietosios dalelės gali įsiskverbti į plaučius ir kraują, paveikti kvėpavimo takus, pakenkti širdies ir kraujagyslių sistemai ir, pavyzdžiui, sukelti insultą. Azoto dioksidas pagrinde susidaro automobilių vidaus degimo varikliuose. Šios dujos taip pat gali sukelti kvėpavimo problemų. JT organizacija ribines vertes pernai smarkiai sumažino.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas kalbėjo apie „skubią būtinybę daug greičiau mažinti globalią priklausomybę nuo iškastinio kuro“. Organizacija, be kita ko, reikalavo skatinti perėjimą prie švaresnės energijos privačiuose namų ūkiuose. Krosnių ir laužaviečių dūmai, anot PSO, yra vienas esminių globalaus oro užterštumo veiksnių. Be to, ekspertų vertinimu, reikėtų imtis priemonių, skirtų pėstiesiems, dviratininkams bei viešajam transportui.

Remiantis oro kokybės ataskaita, yra aiškių skirtumų tarp turtingesnių ir skurdesnių regionų. Aukštų pajamų šalyse 17 proc. miestų neviršija PSO nustatytų kietųjų dalelių verčių. Mažų ar vidutinių pajamų šalyse tokių miestų tėra 1 proc.