„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad susirgimų gimdos kaklelio vėžiu mažėja, bet kasmet jis išlieka panašus, – Lietuvoje per metus vidutiniškai apie 500 moterų išgirsta gimdos kaklelio vėžio diagnozę. Kai kuriose Europos šalyse šis skaičius mažėja sparčiau nei pas mus. O norint užkirsti kelią naujiems susirgimams gimdos kaklelio vėžiu, svarbiausia – vakcinacija nuo ŽPV bei reguliarūs programiniai tyrimai.
Kiekviena moteris turi atsakingai žiūrėti į gimdos kaklelio vėžio prevenciją. Deja, apie 50 proc. kasmet Lietuvoje nustatomų ligų diagnozuojama jau pažengusioje stadijoje. Moterims reikšminga žinoti, kad bendras penkerių metų išgyvenamumas, susirgus gimdos kaklelio vėžiu, siekia 50–60 proc., tačiau tai labai priklauso nuo to, kurioje stadijoje nustatoma onkologinė liga. Jeigu ji diagnozuojama pirmoje ar vadinamojoje nulinėje stadijoje, tada penkerių metų išgyvenamumas siekia 98 proc. ir daugiau, bet jeigu liga nustatoma pažengusioje stadijoje, tada išgyvenamumo penkerius metus rodiklis siekia vos 15–17 proc.“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Kristina Jarienė.
Jos teigimu, anksčiau 25–60 amžiaus moterys kas trejus metus buvo tikrinamos atliekant citologinį tyrimą. Nuo šių metų sausio 1 dienos vyresnės nei 35 metų moterys turi galimybę išsitirti dėl infekuotumo didelės rizikos ŽPV. Šis tyrimas atliekamas kas penkerius metus ir kompensuojamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo. Nuo 25 iki 34 metų įskaitytinai moterims ir toliau bus atliekami citologiniai tyrimai. Vėžiui atsirasti reikalingas gana ilgas laikas, todėl pagal visas rekomendacijas dažniau nei rekomenduojama tikrintis nereikia. Tai neužtikrina didesnio gimdos kaklelio vėžio diagnostikos dažnio ar tikslumo.
Gydytoja pabrėžia, kad pagrindinė prevencija yra jaunų, dar neturėjusių lytinių santykių paauglių vakcinacija nuo ŽPV. Lietuvoje nemokamai skiepijamos visos 11 metų mergaitės, jei tėvai pareiškia tam valią ir norą. Gali skiepytis ir vyresnės moterys, tačiau ši vakcina joms jau nebus kompensuojama. Berniukų vakcinacija irgi galima ir netgi rekomenduojama, jei šalies mergaičių vakcinacija nėra pakankama. Taip stengiamasi sukurti saugų burbulą infekcijai neplisti, apsaugant ir nepaskiepytas mergaites. Kita vertus, berniukų vakcinacija turi prasmę, siekiant juos apsaugoti nuo kitų lokalizacijų vėžių, kuriuos gali sukelti ŽPV.
Per apžiūrą moterį konsultuojantis gydytojas negali pamatyti pačios ŽPV infekcijos. Pakitimus galima pastebėti tik tada, kai liga jau yra pažengusi. Norint ligą pastebėti ikivėžinėse stadijose, reikia atlikti tam skirtus prevencinius programinius tyrimus.
Ankstyvosiose gimdos kaklelio vėžio stadijose beveik nėra jokių simptomų. Vėlyvieji simptomai taip pat nėra labai specifiniai, išskyrus tai, kad gali atsirasti skausmas dubens plote ir vandeningos nemalonaus kvapo kraujingos išskyros. Kai atsiranda tuštinimosi ir šlapinimosi sutrikimai, tada jau žinoma, kad liga yra pažengusi. Pacientėms rekomenduojama atkreipti dėmesį į kraujavimą po lytinių santykių ir nereguliarų kraujavimą ne mėnesinių metu.
„Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, aptikus pakitimus (infekuotumą ŽPV ir (ar) citologinius pakitimus), vadovaujantis programos algoritmais, priklausomai nuo rastų pokyčių pobūdžio, šeimos gydytojas tyrimus arba kartos, arba nukreips pacientę gydytojo akušerio ginekologo konsultacijai“, – paaiškina dr. K. Jarienė.
Gydytoja pabrėžia, kad gimdos kaklelio vėžys yra reprodukcinio amžiaus moterų liga, dažniau diagnozuojama moterims nuo 35 metų ir vyresnėms, tačiau, jei susideda daug rizikos veiksnių, liga nustatoma ir jaunesnėms moterims.
Pagrindinis rizikos veiksnys – ilgai išliekanti didelės rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, kuri plinta lytiniu (oraliniu, vaginaliniu ar analiniu) keliu. Jai plisti ar atsirasti vis iš naujo padeda daug kitų rizikos veiksnių – ankstyvas lytinis gyvenimas, daug ir (ar) ankstyvi gimdymai, didelis lytinių partnerių skaičius, kitos lytiškai plintančios infekcijos. Taip pat – rūkymas, ilgalaikis kontraceptinių tablečių vartojimas, tada, kai moteris jau yra infekuota ŽPV, o papildomos barjerinės kontraceptinės priemonės nėra naudojamos, bei kiti veiksniai.
Anot dr. K. Jarienės, neretai vis dar tenka girdėti mitų, susijusių su gimdos kaklelio liga arba vakcinacija, su pastarąja – dažniausiai.
„Nuolat renkami duomenys apie ŽPV vakcinos veiksmingumą. Vakcinai atsiradus, buvo kalbama, kad ji tinkama tik mergaitėms ir paauglėms, neturėjusioms lytinių santykių. Šiuo metu žinoma, kad galima skiepyti abiejų lyčių atstovus (net ir vyresnio amžiaus). Išsiaiškinta, kad vakcina gali apsaugoti ne tik nuo gimdos kaklelio vėžio, bet ir nuo kitų ŽPV sukeliamų onkologinių ligų – varpos, išangės, makšties, net gerklų ikivėžinių bei vėžinių susirgimų“, – teigia Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. K. Jarienė.
