Epilepsijos priepuolis išgąsdina aplinkinius – baimę dažniausiai lemia nežinojimas, kaip reikėtų elgtis. „Patarimas labai paprastas, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojas neurologas dr. Arminas Jasionis. – Tiesiog būti šalia žmogaus, kol priepuolis baigsis, užtikrinti, kad neužsigautų į šalia esančius daiktus, atlaisvinti drabužius. Priepuolis įprastai trunka vieną-dvi minutes, jam pasibaigus reikia paversti ant šono ir palaukti, kol žmogus atsigaus. Iki tol negalima duoti valgyti ar bandyti pagirdyti. Taip pat atmintina, kad priepuolio metu negalima kišti į burną jokių daiktų ar bandyti pražiodyti. Jei priepuolis užsitęsia ilgiau, priepuoliai kartojasi ar jo metu susižeidžiama, žmogus sunkiai kvėpuoja, ilgai neatsigauna ar jį pykina – tuomet reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Apsilankyti ligoninės Priėmimo skyriuje taip pat reikia, jei tai – pirmas priepuolis gyvenime. Svarbiausia, kad nepraeitume pro sąmonės netekusį žmogų – jam greičiausiai reikalinga pagalba!“

Epilepsijos priepuolis kyla dėl smegenyse vykstančių elektrinių iškrovų, kurios gali vykti dėl įvairių smegenų pažeidimų (traumos, persirgto insulto, encefalito ir pan.) arba dėl tam tikrų genetinių pokyčių smegenyse. Priepuoliai pasireiškia labai įvairiai – nuo trūkčiojančios galūnės ar sutrinkančio suvokimo iki sąmonės praradimo ir traukulių. Priepuolių trukmė – taip pat labai įvairi – nuo kelių sekundžių iki minučių. Susirgti gali bet kas bet kokiame amžiuje, gydytojas įvardija ir sergamumo pikus – tai vaikai ir paaugliai, kita grupė – vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenys. „Jei žmogus pajunta neįprastus trumpus keistus pojūčius, kurie praeina savaime, bet pasikartoja – galūnės tirpimą ar trūkčiojimą, sutrikusią kalbą, iš atminties dingstančią laiko atkarpą, patariama pasikonsultuoti su gydytoju“, – aiškina gydytojas neurologas dr. A. Jasionis.

Gydymo schema priklauso nuo smegenų pakenkimo laipsnio

VUL Santaros klinikose taikomi medikamentiniai ir chirurginiai gydymo metodai. Dažniausiai skiriami medikamentai, jų deriniai, kuriuos gydytojai parenka pagal ligos pobūdį. „Kai priepuoliai kartojasi nepaisant gydymo keliais vaistais, svarstoma operacinio gydymo galimybė. Chirurginės galimybės yra kelios. Elektroencefalografijos (EEG) ir vaizdinių tyrimų pagalba nustačius už priepuolius atsakingą zoną, siūloma jos pašalinimo operacija. Kitas efektyvus metodas – klajoklio nervo stimuliacija, kuomet implantuojamas stimuliatorius, retinantis ir palengvinantis priepuolius“, – aiškina dr. A. Jasionis. 

Psichoemocinė sergančiųjų sveikata

Epilepsija sergančiųjų gyvenimas priklauso nuo visuomenės išprusimo ir tolerancijos. „Sergančiuosius šia liga dažnai vargina depresija, nerimas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, todėl darbdavių ir kolegų geranoriškumas, visuomenės priėmimas itin svarbus, – sako dr. A. Jasionis, šią temą nagrinėjęs ir savo disertacijoje. – Ne visi dar žino, kad epilepsija tai ne psichikos liga. Visuomenė keičiasi į gerąją pusę, tačiau švietėjiškos žinios visiems yra labai svarbios, kad epilepsija sergantys žmonės jaustųsi saugiai ir visavertiškai funkcionuotų visuomenėje. Greta medikamentinio gydymo tai tikrai prisideda prie sergančiųjų sveikatos ir gerovės“.

Apie epilepsiją trumpai:

Lietuvoje epilepsija serga daugiau nei 20 tūkstančių žmonių.

Liga gali prasidėti bet kuriame amžiuje.

Apie trečdalis epilepsija sergančių žmonių serga ir depresija.

Epilepsijos priepuolius skatina: miego trūkumas, pervargimas, emocinė įtampa, karščiavimas, stimuliuojančios medžiagos, alkoholis, ryški šviesa ar blykčiojimai.

Priepuoliai gali ištikti ir naktį.

70 proc. pacientų pavyksta pasiekti, kad vartojant vaistus priepuoliai visiškai nesikartotų.