Santaros klinikų akių ligų gydytoja Rūta Jarusevičienė pastebi, kad sausų akių liga suserga vis daugiau žmonių. Be to, gydytoja apgailestauja, kad su šia liga susijusius simptomus patiria vis jaunesni žmonės.
Kokie tie simptomai? Nuovargis, akių perštėjimas, paraudimas, neryškus matymas, deginimo jausmas, smėlio akyse pojūtis, vaikams – noras trinti akis.
„Paradoksas, tačiau esant sausų akių ligai kai kurie žmonės skundžiasi didesniu ašarojimu. Viskas paaiškinama refleksu: kai akies paviršius sausas, jis sudirgsta, todėl ašarų liaukos išskiria daugiau ašarų, taip stengdamosi sudrėkinti akies paviršių“, – pažymi gydytoja.
Apsaugai skirtos didelės pajėgos
Visgi pirmiausia pasigilinkime į ašarų plėvelės struktūrą. Akys – labai sudėtingas mūsų organas, todėl, kad būtų aiškiau, kalbėsime paprastai.
„Kad akys būtų sveikos, jas nuolat reikia drėkinti. Akį dengia ir saugo vadinamoji ašarų plėvelė, sudaryta iš trijų sluoksnių: išorinio (riebalinio), kuris apsaugo nuo intensyvaus ašarų garavimo. Po juo slepiasi vidurinis – vandeningasis – sluoksnis, besirūpinantis pagrindiniu akies drėkinimu. Dar yra vidinis sluoksnis, turintis mucininio pavadinimą. Šis sluoksnis lemia gerą ašarų plėvelės prisitvirtinimą prie akies paviršiaus“, – pasakoja R. Jarusevičienė.
Jeigu pažeidžiamas bent vienas ašarų plėvelės sluoksnis, sutrinka jos stabilumas, o tada žmogus ir skundžiasi simptomais, susijusiais su akių sausumu.
Kiek laiko žiūrite į ekraną?
Pagrindinę priežastį, kodėl mūsų akys kenčia, nuspėti nesunku: nuotolinis darbas, nuotolinis mokymasis, daugybė laiko, praleidžiamo prie ekranų, padarė juodą darbą. Ir vaikai, ir paaugliai, ir suaugusieji jau patiria nemalonius sausų akių pojūčius.
„Kiekvienas didelę dienos dalį praleidžiame prie ekranų – kompiuterių, planšečių, telefonų. JAV buvo atliktas tyrimas, kurio rezultatai parodė, kad apie 60 procentų amerikiečių mažiausiai 5 valandas per dieną praleidžia prie ekranų. Tai lemia, kad akių paviršius nėra gerai apsaugotas“, – aiškina pašnekovė.
Kas nutinka, kai ištisai žiūrime ne į žvaigždes danguje, o į „žvaigždes“ ekranuose? Rečiau mirksime, akys rečiau sudrėkinamos, dėl to kyla diskomforto jausmas.
„Kad akys jaustųsi gerai ir joms pakaktų drėgmės, sumirksėti reikia apie 12 kartų per minutę. Sumirksėjus atsipalaiduoja ašarų plėvelė ir ja padengiamas akies paviršius. Deja, žiūrėdami į ekraną žmonės pradeda mirksėti daug rečiau – dažnis retėja iki 3–4 kartų. Taigi akies paviršius nėra pakankamai drėkinamas“, – pasakoja R. Jarusevičienė.
Ji remiasi ir dar viena studija, tik šįkart atlikta Korėjoje. 2016 m. buvo ištirti vaikai, daugiau laiko praleidžiantys prie išmaniųjų telefonų nei lauke. Nustatyta, kad jie patiria daugiau simptomų, susijusių su sausų akių sindromu.
„Gaila, bet amžius jaunėja, tą parodo ir kasdienė mūsų, akių gydytojų, praktika. Vis didesnė dalis ateinančių pacientų skundžiasi akių sausumu“, – priduria specialistė.
Priešų yra ne vienas
Išorinių veiksnių, kurie veikia mūsų akis, yra ir daugiau: šaltuoju metų laiku įjungtas šildymas, dėl jo sausėja oras patalpose, taip pat kondicionuojamas oras, oro užterštumas, saulės spinduliai, stiprus vėjas, kontaktiniai lęšiai, alergenai, dulkės.
„Nebūkite itin sausose patalpose. O jeigu tenka, naudokite oro drėkintuvus, kurie neleis džiūti ne tik akių paviršiui, bet ir kitoms gleivinėms“, – pataria gydytoja.
Vėjuotomis dienomis pasaugokite akis taip pat, kaip ir šviečiant saulei.
„Nešiokite akinius nuo saulės su UV filtru. Mat ultravioletiniai spinduliai gali lemti intensyvesnį lęšiuko drumstėjimą, gali padidėti tinklainės ligų rizika. Vėjas lemia intensyvesnį ašarų garavimą, todėl akies paviršius lieka be kokybiško dangalo“, – atkreipia dėmesį R. Jarusevičienė.
Nelieskite akių per dažnai, mokykite to ir savo vaikus. „Vaiko rankytės nebūtinai švarios visą laiką, per jas į akis gali patekti ir infekcija, svetimkūnių. Jeigu akis pažeista, ašarų plėvelė nekokybiška, infekcija lengviau prasiskverbia į kitus akies audinius, juos pažeisdama. Taip gali prasidėti ir itin sudėtingi uždegimai“, – perspėja gydytoja R. Jarusevičienė.
Grožis ar sveikata?
Moterų akių sausumą gali lemti ir vidiniai veiksniai: amžius, rūkymas, hormoniniai pokyčiai, vartojami vaistai.
Gydytoja skuba atkreipti moterų dėmesį: mes naudojame nemažai makiažo priemonių, kurios taip pat gali nepatikti akims.
„Kosmetikos priemonėse naudojama nemažai konservantų, kurie tampa pagrindine priežastimi, dirginančia akies paviršių. Todėl produktus rinkitės atidžiai“, – pataria gydytoja.
Dažnai moterys mėgsta priklijuojamas blakstienas, kurias populiariai vadina priauginamomis. Blakstienos tikrai nėra priauginamos – jos klijais priklijuojamos prie nuosavų blakstienų. Štai čia ir tyko pavojus: tose jungiamosiose vietose kaupiasi negyvos odos ląstelės, makiažo dalelės, dulkės ir kiti nešvarumai. Yra specialių valiklių, padedančių sumažinti nešvarumų kiekį, bet nė vienas jų niekada nepašalins 100 procentų. O tai, kas lieka, gali dirginti, lemti akių sausumą, paraudimą ir pan.
Išorinį – riebalinį ašarų plėvelės sluoksnį daugiausia gamina vokų kraštuose esančios Meibomo liaukos. Jeigu dėl tam tikrų veiksnių šių liaukučių veikla sutrikusi, ašarų plėvelės funkcija taip pat sutrikdoma ir ašaros labai greitai išgaruoja – štai tokia sudėtinga schema pasidalija specialistė.
20-ies taisyklė ir mirksėjimas
Jeigu į akių sausumo simptomus niekaip nereaguosite, jausite vis didesnį diskomfortą, kol sulauksite rimtesnių ligų. „Dėl užsitęsusio akių sausumo išsivysto uždegimas, gali atsirasti ragenos paviršiaus pažeidimų, susiformuoti opų“, – atskleidžia gydytoja.
Kaip išvengti akių sausumo
Akių specialistai turi patarimų, kaip elgtis, kad nevargintų akių sausumas.
„Viena iš tokių rekomendacijų – ekranas turėtų būti per ištiestos rankos atstumą. Tėveliai turėtų atkreipti dėmesį, kokiu atstumu nuo kompiuterio ar telefono yra vaikas. Ta pati taisyklė galioja ir suaugusiems žmonėms. Be to, kasdien laikykitės paprastos taisyklės „20 + 20 + 20“. Kas 20 minučių turėtume atsitraukti nuo ekrano ir 20 sekundžių žiūrėti 20 metrų tolyn“, – pataria R. Jarusevičienė.
Kad ir kaip keistai skambėtų, turite būti sąmoningi ir galvoti apie mirksėjimą. Taip, taip, tai – nesąlyginis refleksas, kuriuo mus apdovanojo gamta, tačiau šiuolaikinės civilizacijos „žaisliukai“ baigia tą refleksą iš mūsų atimti.
„Kai žiūrite į ekraną, vis pagalvokite, kad turite pamirksėti. Tą darykite sąmoningai ir to išmokykite ir vaikus. Kai žmogus labai į ką nors susikoncentruoja, mirksėjimo dažnis tampa retesnis“, – perspėja pašnekovė.
Pagalba iš vidaus ir iš išorės
Kaip ir kitoms organizmo funkcijoms bei organams, taip ir akims labai reikia vandens (rekomendacija – 2 ir daugiau litrų per parą).
„Akims labai reikia ir vitamino A bei omega 3 riebalų rūgščių. Valgykite daugiau morkų, brokolių, žuvies, riešutų“, – vardija R. Jarusevičienė.
Padėti akims galite ir lašindami dirbtines ašaras.
„Jų yra labai skirtingų: viskas priklauso nuo to, kuris ašarų plėvelės sluoksnis yra sutrikdytas, kurį reikia atkurti. O tai jau nustatys akių ligų gydytojas. Dirbtinėse ašarose gali būti naudojami konservantai, užtikrinantys produkto galiojimo laiką, tačiau jūsų akims šios papildomos medžiagos gali nepatikti ir dar labiau jas dirginti“, – pasakoja specialistė.
Ji nepataria naudoti dirbtinių ašarų profilaktiškai. „Geriau valgykite morkas, dažniau mirksėkite, meskite rūkyti“, – reziumuoja gydytoja.
