„Tikrai labai džiaugiuosi mūsų visų pasiektais rezultatais – per antruosius metus, tai jau ketvirtasis mokslinis projektas Kauno klinikose, finansuojamas „Europos Horizonto“ lėšomis. Nuoširdžiai didžiuojuosi mūsų mokslininkais ir tyrėjais, jų entuziazmu ir įsitraukimu tiek vystant mokslines idėjas, tiek jas įgyvendinant“, – teigia Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms doc. dr. Tomas Lapinskas.
Pasak projekto „COVend“ vadovės Kauno klinikose, gydytojos anesteziologės reanimatologės Vilmos Traškaitės-Juškevičienės, šis projektas ypatingas ne tik Kauno klinikoms, bet ir visai Europai, nes tokiu būdu galime prisidėti prie reikšmingo atradimo ir vieni pirmųjų pasaulyje savo pacientams pasiūlyti biologinį vaistą patogeneziniam COVID-19 ligos gydymui.
„Galime pasidžiaugti, kad apie COVID-19 vaistus skaitysime ne tik tarptautinės spaudos antraštėse, bet galėsime padėti ir Kauno klinikų pacientams“, - sakė gydytoja.
Kauno klinikose visos pandemijos metu gydomi sunkiausių būklių pacientai, sergantys COVID-19 liga.
Kauno klinikų COVID-19 Antrojo skyriaus vadovė dr. Neringa Vagulienė priduria, kad pagrindinis šio projekto tikslas – sustabdyti COVID-19 ligos progresavimą ir tolesnį pacientų būklės blogėjimą.
„Praėjusiais metais vien Europoje dėl COVID-19 ligos buvo hospitalizuota daugiau nei 2,7 mln. žmonių. Apie 14 proc. pacientų, sirgusių lengvos ar vidutinės sunkumo formos liga, vėliau pasireiškė sunkūs ligos simptomai ir jiems prireikė gydymo intensyviosios terapijos skyriuje, – teigia dr. N. Vagulienė. – Tikimės, kad nauji vaistai padės užkirsti kelią šios ligos progresavimui ir leis išgelbėti ne vieną gyvybę“.
Naujasis vaistas, kurio klinikinis tyrimas bus vykdomas ir Kauno klinikose, bus skiriamas sergant vidutinio sunkumo COVID-19 liga, kai pacientas gydomas stacionare, jam pasireiškia papildomo deguonies poreikis, tačiau dar nereikalinga intensyvioji terapija.
„Šis vaistas pasižymi poveikiu endoteliui (vidiniam kraujagyslių sienelės sluoksniui), kurį tiesiogiai ir netiesiogiai paveikia SARS-CoV-2 virusas. Progresuojant vidinių kraujagyslių sluoksnių pažaidai, išskiriami uždegimą skatinantys citokinai (vyksta citokinų audra) ir kraujo krešėjimą skatinančios molekulės. Didelės endotelio pažaidos – vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių pacientų būklės blogėjimą ir mirtį, – paaiškina V. Traškaitė-Juškevičienė. – Medikamentas pasižymi endotelį apsaugančiomis savybėmis ir slopina endotelio uždegimą sukeliantį procesą, mažina kapiliarų pralaidumą. Sustabdžius ligos progresavimą, pacientas pradeda greičiau sveikti, sumažėja intensyviosios terapijos gydymo poreikis, o tai svarbu ne tik pacientams, bet ir visai sveikatos priežiūros sistemai.“
„COVend“ projekto, kuris truks 36 mėnesius, iniciatorius ir koordinatorius – Europos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos draugija (angl. European Society of Anaesthesiology and Intensive Care, ESAIC). Tyrime dalyvaus aštuonios Europos šalys: Prancūzija, Vokietija, Italija, Vengrija, Lietuva, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, o naujasis medikamentas bus skiriamas dvylikoje klinikinių centrų. Prancūzijoje šis vaistas jau buvo išbandytas ir gauti daug žadantys rezultatai.
„Europos horizontas“ – didžiausia Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa 2021-2027 metais. Europos komisija iš viso skirs 120 mln. eurų „Europos horizonto“ lėšų 11 mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų, padėsiančių kovoti su koronavirusu ir jo atmainomis. Europos Projektuose dirbs 312 mokslininkų iš 40 šalių, tarp jų – ir Lietuvos.
Kauno klinikų specialistai ir mokslininkai taip pat dalyvauja keliuose tarptautiniuose „Horizon 2020“ programos projektuose: „Europos onkologinių ligų radiologinių vaizdų duomenų bazės sukūrimas – EuCanImage“ ir „Envision – dirbtinio intelekto taikymo galimybės COVID-19 pacientų stebėsenai ir gydymo taktikos parinkimui intensyvios terapijos skyriuje“.
