Už balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 57, susilaikė 4 parlamentarai.
Seimui ketvirtadienį sprendžiant, ar atmesti prezidento veto dėl įstatymo pataisų, numatančių, kad nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19, parlamento posėdžių salėje užvirė aštrios valdančiųjų ir opozicijos diskusijos.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas teigė, kad valdančiųjų bandymas atmesti prezidento veto nėra pastangos konfrontuoti su šalies vadovu.
„Nelaikau to konfrontacija arba mes nenorime konfrontuoti, tačiau vetuotas įstatymas be jokių pasiūlymų, pataisymų, kurie galėjo būti, ir tada paprasčiau viskas atrodytų“, – Seimo posėdyje teigė E. Gentvilas.
Seimo narys taip pat atkreipė dėmesį, kad vienoje diskusijoje prezidento patarėja įvardino, kokie pasiūlymai galėjo būti įtraukti. Todėl E. Gentvilas stebėjosi, kodėl vis tik prezidentas nusprendė jų neteikti.
„Taip ir likau nesupratęs, kodėl prezidentas, teikdamas veto, nepridėjo tų pasiūlymų, kurie rodytų norą kartu spręsti pandemijos valdymo priemonių planą“, – sakė jis.
Savo ruožtu konservatorių frakcijos Seime narys Mindaugas Lingė teigė turįs negerą nuojautą, kad G. Nausėda sprendimus, susijus su pandemijos valdymu, vertina artėjančių prezidento rinkimų kontekste.
„Prezidento delsimas sprendžiant dėl pasirašymo ir vetavimo paskutinę termino dieną, flirtas su nesiskiepijančiais, konkrečių pasiūlymų dėl pandemijos valdymo stygius kuria negerą nuojautą, kad rūpestis pandemija skaičiuojamas 2024 metų šviesoje“, – sakė M. Lingė.
„Tačiau atvejų daugėja šiandien, ligoninės pildosi šiandien, žmonės miršta šiandien. O mes stumdomės migloje pavyks ar nepavyks, atmes ar neatmes“, – pridūrė jis.
Opozicija: valdančiųjų ir prezidento kovoje įkaitais tampa darbuotojai
Savo ruožtu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime atstovas Algirdas Sysas pabrėžė, kad šioje valdančiųjų ir prezidento kovoje įkaitais tampa darbuotojai.
„Manau, jeigu žmogus sutinka testuotis, tai mes turime tik padėkoti ir daryti viską, kad tokių, kurie nesiskiepija, besitestuojančių būtų daugiau. Dabar gi einama visiškai kitu keliu. Pasekmes turbūt labai greitai pamatysime“, – teigė A. Sysas.
Savo ruožtu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė tvirtino, kad valstybė turėtų užtikrinti būtinąsias COVID-19 valdymui sveikatos paslaugas.
„Pagal Konstituciją Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad socialiai orientuota valstybė turi konstitucinę prievolę ir privalo prisiimti tam tikrų įsipareigojimų ir vykdymo naštą“ , – pažymėjo L. Nagienė.
Seimo narė atkreipė dėmesį, kad testavimas yra labai svarbi COVID-19 valdymo priemonė, padedanti nustatyti COVID-19 užsikrėtimus.
„Taip, įstatymas lyg ir turėjo kilnių tikslų. Vienas iš tikslų buvo užkirsti kelią užkrečiamų ligų plitimui. Antra, pabrėžiama, kad testavimas ir ankstyva diagnostika yra labai svarbios valdymo priemonės. Tačiau gyventojų tikslinis ir profilaktinis testavimas kaip tik gali padėti kuo anksčiau nustatyti asmenis, užsikrėtusius COVID-19 liga“, – teigė jis.
Šalies vadovas Vyriausybės parengtas Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas vetavo argumentuodamas, kad reikėtų vengti visuomenę skaldančių sprendimų, mažinančių žmonių pasitikėjimą valstybe.
Vis dėlto Seimas apsisprendė iš naujo svarstyti prezidento G. Nausėdos vetuotas įstatymo pataisas. Už tai, kad šalies vadovo grąžintas įstatymo projektas būtų svarstomas iš naujo, balsavo 68 parlamentarai, 60 balsavo prieš.
