„Ilgą laiką mirtingumas susirgus krūties vėžiu Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje, bet šiais metais Pasaulio sveikatos organizacijos pateikti duomenys rodo, kad mūsų šalies situacija pagerėjo: Lietuvos mirtingumo rodikliai yra vieni iš mažiausių Bendrijoje. Tokių rezultatų pasiekėme dėl aukšto medicinos darbuotojų profesionalumo, didžiulio Lietuvos gyventojų indėlio, vykdomos krūties vėžio prevencijos programos veiksmingumo ir pažengusių taikomo gydymo metodų, leidžiančių ne tik išsaugoti gyvybes, bet sugrąžinti žmonėms gyvenimo džiaugsmą ir viltį“, – sako prof. habil. dr. V. Ostapenko.
Gydymas užtikrina gerą gyvenimo kokybę
Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ mamologas džiaugiasi naujausiais Lietuvos statistiniais duomenimis, tačiau priduria, kad dalis žmonių vis dar vengia dalyvauti nemokamose prevencijos programose ir bijo kreiptis į gydytoją, kai jaučia nerimą keliančius negalavimus ar pastebi pokyčius krūtinėje.
„Lietuvoje krūties vėžiu kasmet suserga maždaug 1800 moterų, o vyrai šia liga serga 100 kartų mažiau: per metus ši liga diagnozuojama 18-kai jų. Moterys dažniau rūpinasi prevencija, todėl 70 proc. atvejų joms yra nustatomas I ir II stadijos piktybinis navikas, o vyrai labiau gėdijasi ir nėra linkę prevenciškai tikrintis, todėl jiems nustatomas krūtų vėžys dažniausiai būna gerokai pažengęs: III ir IV stadijos“, – sako profesorius.
V. Ostapenko priduria, kad krūties vėžio diagnostika ir gydymas vykdomi remiantis patvirtintais Sveikatos apsaugos ministerijos standartais, o pasiekiami rezultatai tenkina Europos Sąjungos keliamus reikalavimus. Šiuolaikinis krūties vėžio gydymas užtikrina ne tik optimalius gydymo rezultatus, bet ir gerą onkologinių ligonių gyvenimo kokybę, kai liga diagnozuojama ankstyvoje stadijoje.
Tikimybę susirgti didina įgimti ir įgyti rizikos veiksniai
Gydytojas teigia, kad norint sumažinti tikimybę susirgti krūties vėžiu, svarbu žinoti jį galinčius sukelti įgimtus ir įgytus rizikos veiksnius, nes dalį jų galima valdyti.
„Ne visų piktybinių navikų rizikos veiksniai yra nustatyti, tačiau gydytojams yra žinomi daugelis jų: ankstyva mėnesinių pradžia (iki 12 m.), vėlyva menopauzė (po 55 m.), rūkymas, netinkama mityba, didelis alkoholio suvartojimas, antsvoris, nėštumų nutraukimo skaičius, ilgiau nei 5 metus trunkanti hormoninė terapija ir naudojami kontraceptikai“, – sako „Kardiolitos klinikų“ gydytojas mamologas.
V. Ostapenko priduria, kad 5–10 proc. moterims ir vyrams Lietuvoje diagnozuojamų krūties vėžio atvejų yra sukelti paveldimų genų mutacijos. Jeigu tarp artimųjų yra sergančiųjų ar sirgusių krūties, kiaušidžių vėžiu, jų palikuoniams reikėtų atlikti genetinius tyrimus, nes tikimybė susirgti dėl pakitusių genų ženkliai išauga: moterims ji siekia net 87 proc., o vyrams – 20 proc. Esant tokiai rizikai, prevencinės mastektomijos ir kiaušidžių šalinimo operacijos yra patikimiausia priemonė, apsauganti nuo vėžio išsivystymo.
Profilaktikos svarba
Profesorius akcentuoja, kad profilaktiniai sveikatos patikrinimai ir gydytojų atliekami tyrimai padeda diagnozuoti navikus ankstyvoje stadijoje, kai jie dar nėra apčiuopiami. Jaunoms moterims rekomenduojama kas 3 metus apsilankyti pas gydytoją mamologą ir atlikti krūtų echoskopiją, o sulaukus 50-ties – kas 2 metus dalyvauti atrankinės mamografinės patikros programoje ir atlikti nemokamą krūtų mamografinį tyrimą.
„Lietuvoje vykdoma moterų mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa siekiama patikrinti 50–69 metų amžiaus moterų grupę, nustatyti, kurioms yra įtartini krūties pokyčiai ir nukreipti jas papildomam specializuotam ištyrimui. Tam, kad ši atrankinės mamografinės patikros programa veiktų efektyviausiai, joje turėtų dalyvauti apie 60-70 proc. šios amžiaus grupės moterų. Deja, bet 2019 metais mamografinės patikros buvo atliktos vos ketvirtadaliui tikslinės šalies populiacijos“, – pasakoja gydytojas.
Profesorius V. Ostapenko prideda, kad vizito pas gydytoją nereikėtų baimintis, nes labai anksti navikinius darinius krūtyje leidžianti aptikti mamografija yra neskausminga, saugi ir efektyvi.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
„Kardiolitos klinikų“ gydytojas primena, kad krūtų savityra ir kreipimasis laiku į gydytojus gali padėti diagnozuoti krūties vėžį ankstyvoje stadijoje, o tai sudaro sąlygas taikyti efektyvų gydymą.
„Kiekviena moteris ir jauna mergina turėtų kartą per mėnesį menstruacinio ciklo viduryje savarankiškai atlikti krūtų patikrą: apčiuopus vieną ar daugiau gūzelių krūtyje, būtina kreiptis į gydytoją. Gydytojas aptiktus krūties darinius ar kitus pakitimus ištirs atlikdamas krūtų apžiūrą ir apčiuopą bei paskirs reikiamus išsamesnius tyrimus krūties vėžio diagnozei patvirtinti ar paneigti bei numatyti tinkamam gydymui“, – teigia profesorius.
Moterims taip pat rekomenduojama nedelsiant kreiptis į mamologą dėl atsiradusių krūties formos, simetrijos, odos pokyčių, žaizdelių spenelio srityje, kraujingų išskyrų iš spenelių, apčiuopto darinio krūtyje ir padidėjusių limfmazgių pažastyje. Vyrai į mamologą turėtų kreiptis dėl rasto darinio krūties liaukoje, spenelių pokyčių, kraujingų išskyrų, krūties liaukos deformacijos atvejų ir limfmazgių padidėjimo pažastyje.
„Kardiolitos klinikoms“ priklauso 4 klinikos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, kuriose dirba apie 400 aukščiausios kvalifikacijos gydytojų. Klinikos teikia 45 medicinos sričių paslaugas tiek Lietuvos, tiek iš užsienio šalių atvykstantiems klientams.
