Kokias tendencijas pastebite pastaraisiais metais?
Ir Europos Sąjungos šalyse, ir Šiaurės Amerikoje širdies ir kraujagyslių ligos išlieka turbūt pačios dažniausios (Lietuva – ne išimtis). Jeigu vertintumėme kitas Lietuvą varginančias mirties priežastis, tarkime, onkologinius susirgimus, nelaimingus atsitikimus, savižudybes, tai matytume, kad jos turi tendenciją mažėti. Širdies ir kraujagyslių ligų valdymas reikalauja didžiulių pastangų, bet visuomenės ir sveikatos priežiūros sistemos įgyvendinamos prevencinės programos duoda rezultatų. Pačios jautriausios grupės, kur darbingo amžiaus vyrų mirštamumas nuo 40-ies iki 65-erių metų amžiaus, situacija linkusi gerėti, t. y. mirčių mažėja.
Pakalbėkime plačiau apie išeminę širdies ligą.
Išeminė širdies liga su visomis jos nulemtomis komplikacijomis yra visų ligų karalienė. Greta šios patologijos itin svarbi yra šalutinių būklių, arba didžiųjų rizikos veiksnių – arterinės hipertenzijos, padidėjusio cholesterolio koncentracijos, turinčių reikšmingos įtakos išeminei širdies ligai išsivystyti, – kontrolė. Kita reikšminga širdies ir kraujagyslių ligų grupė yra ritmo sutrikimai, čia minėtinas gerai visiems pažįstamas prieširdžių virpėjimas bei širdies nepakankamumas. Šie sindromai širdies ir kraujagyslių ligų mozaikoje užima pagrindinę vietą ir mūsų pacientus vargina dažniausiai.
Išeminę širdies ligą neretai atpažįstame kaip ūminį miokardo infarktą. Ištikus infarktui užsikemša širdį maitinančios kraujagyslės. Dalis pacientų žino, kad serga išemine širdies liga, kurios pati blogiausia komplikacija yra ūminis miokardo infarktas. Tačiau daliai tai būna pirmas susidūrimas su šia liga. Vertinant išeminės širdies ligos atvejus, mums, kardiologams, svarbiausia išsiaiškinti, ar pacientas turi riziką susirgti išemine širdies liga ir ar gali pasireikšti jos komplikacija – ūminis miokardo infarktas. Beje, žinodami pagrindinius rizikos veiksnius – paciento arterinio kraujospūdžio dydį, cholesterolio koncentraciją ir rūkymo faktą, – galime prognozuoti, kokia rizika tam žmogui per artimiausius 10 metų patirti mirtiną miokardo infarktą. O koreguodami minėtus rizikos veiksnius, sumažindami jų intensyvumo dydį, dramatiškai galime keisti prognozę bei atitolinti širdies ir kraujagyslių ligų pasireiškimą.
Ar prieš ūminį miokardo infarktą žmogus gali nejausti simptomų? Juk kasdienybėje tokių atvejų pasitaiko ne vienas, kai, rodos, sveiką, sportuojantį žmogų ištinka ši klastinga liga...
Taip, liga klastinga, ir neretais atvejais pacientas gali nejausti jokių simptomų. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos įvertinimo programos skirtos vyrams, sulaukusiems 40-ies. Moterys, sulaukusios 50-ies metų, net neturinčios jokių nusiskundimų, taip pat turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, šis įvertins rizikos veiksnius, kurie gali būti nebylūs – kaip antai, padidėjęs kraujospūdis arba cholesterolio kiekis.
Deja, šiandien negalime pasiūlyti jokių efektyvių prevencijos priemonių, kurios leistų įvertinti šių ligų išsivystymo riziką 40-ies nesulaukusiems asmenims. Efektyviausias ligos priešnuodis – pačių pacientų sąmoningumas: sulaukę 25-erių, jie privalo žinoti savo arterinį kraujospūdį ir būti išsityrę cholesterolio koncentraciją. Šiai esant normaliai – tyrimą pakartoti po 5 metų. O jei padidėjusi kardiovaskulinė rizika, pacientai nukreipiami pasikonsultuoti su kardiologu ir atlikti detalesnius tyrimus.
Neatsitiktinai kardiologai siūlo naują terminą – biologinio amžiaus terminą keisti į širdies ir kraujagyslių amžiaus. Pavyzdžiui, 40 m. sulaukusio rūkančio vyro, kurio arterinis kraujospūdis didesnis nei 180 mm Hg, o bendrojo cholesterolio koncentracija – didesnė nei 8 mmol/l, kraujagyslių amžius prilygsta kaip 60 m. vyro. Dažnai čia ir slypi atsakymas, kodėl jaunus žmones ištinka širdies infarktas ar insultas. Deja, ir laikantis visų kardiologų rekomendacijų, kraujagyslių amžius biologinį gali aplenkti vos keleriais metais.
Šiandien suskaičiuojame 25 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, tačiau neabejojama, kad ilgainiui sąrašas pasipildys naujais. Pagrindiniais veiksniais, skatinančiais širdies ligų vystymąsi, laikomi: nesveika gyvensena, prasta mityba, rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas bei cholesterolio koncentracija, patiriamas stresas, nejudrus gyvenimo būdas, netgi aplinkos triukšmas ar užterštas oras.
Kokios tos „auksinės“ valandos, kalbant apie miokardo infarktą?
Jeigu pacientas patiria miokardo infarktą, jis nedelsdamas turi kreiptis į gydymo įstaigą. Per 2 val. nuo skausmo krūtinėje pradžios jam turi būti atliekamos intervencinės gydomosios procedūros, kad neliktų jokių ligos požymių. Turime pasidžiaugti, kad Lietuvoje ūminės pagalbos sveikatos sistema veikia gerai ir, nepriklausomai nuo to, kurioje geografinėje vietovėje pacientas begyventų, paslauga yra prieinama. Mums svarbus laikas, per kurį įmanoma išsaugoti širdies raumenį. Kuo anksčiau pacientas kreipiasi, tuo didesnės galimybės jam padėti. Kai žmogus vengia kreiptis į gydymo įstaigą, atidėlioja, „gydosi“ namuose, mirtingumo rizika išauga. Kartais juokaujame, kad dažniausiai taip elgiasi vyrai: neleidžia žmonoms, artimiesiems kviesti greitosios pagalbos, ramindami, kad nieko tokio, skausmas praeis ir viskas baigsis gerai.
Ar artimajam sudėtinga atpažinti požymius?
90 procentų atvejų atsiranda labai stiprus skausmas krūtinėje. Paprastai pacientas sako, kad tokio stipraus skausmo širdies plote iki tol nėra patyręs. Neretai skausmas gali plisti į kaklą ar kairiąją ranką, žandikaulį, iradijuoti tarp menčių. Tai yra tipinio miokardo infarkto vaizdas. Pacientams nuolat stengiamės pabrėžti: jeigu krūtinėje atsirado naujas skausmas, kurio iki tol nebuvo, tuomet būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą. Užrašę elektrokardiogramą, mes jau matysime, ar ji rodo širdies kraujagyslės užsikimšimą, ar ne. Tik dešimčia procentų atvejų, kuomet infarktas vystosi apatinėje širdies sienelėje, gali atrodyti, kad sutriko virškinimo veikla. Pacientą pykina, jis vemia, atsiranda diskomforto jausmas viršutinėje pilvo dalyje. Tokiais atvejais ūminio miokardo infarkto vaizdas yra apgaulingas, žmogus mano, kad apsinuodijo maistu, todėl delsia laiku ieškoti pagalbos.
Ar vasarą padaugėja miokardo infarktų?
Karštasis metų laikas jau fiziologiškai daro įtaką širdies darbo veiklai, ypač kalbant apie vyresnio amžiaus žmones. Tokiu metų laiku keičiasi aplinkos temperatūra, o širdies veikla nespėja adaptuotis, todėl reikalauja papildomų rezervų.
Įsivaizduokime: jeigu pacientas jau serga išemine širdies liga, vasaros dieną, kai užplūsta karščio bangos (temperatūra siekia 30 °C ir daugiau), širdininkai turėtų būti labai budrūs. Užslinkus karščio bangai, žymiai daugiau gyventojų kreipiasi į gydytojus. Deja, dėl širdies ir kraujagyslių ligų fiksuojamas ir didesnis mirštamumas. Priežastys, dėl ko kreipiamasi: padidėjęs arterinis kraujospūdis, išsivystęs ūminis miokardo infarktas arba širdies ritmo sutrikimai. Ypač vyresnio amžiaus žmonės karščio gali ir nejausti. Tokiems pacientams net ramybės būsenoje ar esant nedideliam fiziniam krūviui iki 10–15 kartų per minutę padažnėja širdies susitraukimų skaičius. Taip papildomai apkraunama širdis. Vasarą širdininkams tirpsta apatinės galūnės, žmonės dažnai kvėpuodami ir išgarindami skysčius per odą netenka didesnio jų kiekio, o su skysčiais netenkama ir mikroelementų.
Vienas dažniausių rizikos veiksnių yra padidėjęs arterinis kraujospūdis. Paaiškinkite paprastai: kas tai yra ir koks kraujospūdis laikomas aukštu?
Mokslininkai, priklausomai nuo gretutinių paciento ligų, bandė pateikti keletą normų, tačiau dabar sutarta, kad normaliu arteriniu kraujospūdžiu laikomas ne didesnis kaip 140/90 mm Hg. Atsitiktinio matavimo metu viršutinis rodiklis neturėtų viršyti daugiau kaip 140. Išimtis taikoma 80-mečiams ir vyresniems pacientams, jų atveju viršutinis rodiklis gali siekti iki 160 mm Hg. Didesnio spaudimo reikia tam, kad vyktų geresnis galvos smegenų kraujagyslių aprūpinimas, inkstais geriau cirkuliuotų kraujas.
Mes turėtume žinoti savo arterinį kraujospūdį. Neretai vyrai pasako, kad nežinojo turintys aukštesnį kraujospūdį, jo nematuodavo. O be reikalo. Kraujospūdis yra labai svarbus. Mūsų širdies raumuo, arba pagrindinis kūno varikliukas, gali įveikti pasipriešinimą, kuris yra iki 140 mm Hg. Tačiau vos tik jis padidėja, natūralu, kad širdies raumeniui pasidaro sunku. Jis nėra pritaikytas išstumti didesnio pasipriešinimo nei 140 mm Hg. Ir jeigu pradeda didėti kraujospūdis, širdies raumuo turi įjungti savo rezervą, o širdies ląstelės turi keistis, storėti. Tokios ląstelės tarnaus trumpiau, nes bus priverstos persitvarkyti, taip taps pažeidžiamesnės. Štai kodėl turime gydyti arterinį kraujospūdį.
Beje, padidėjusį kraujospūdį jaučia ir kitos organizmo sistemos. Viena iš jų yra inkstai, kuriuos toks kraujospūdis taip pat žaloja. Neretai naujai diagnozuota inkstų liga gali būti nulemta būtent iki tol nediagnozuoto aukšto kraujospūdžio.
Bet paprastai žmogus jaučia aukštesnį savo kraujospūdį, ar ne?
Dalis žmonių aukštesnio kraujospūdžio (kaip ir padidėjusio cholesterolio kiekio) gali nejausti. Tuos, kurie jaučia, mums lengva gydyti, nes jie patys kreipiasi į mus. Patys supranta, kad dėl padidėjusio kraujospūdžio jau turi vartoti vaistus.
Kalbėdami apie kraujospūdį, turime paradoksą. Jeigu kiekvieno žmogaus paklaustume, koks yra normalus kraujospūdis, dauguma jį įvardintų. Tačiau gyvenime tik kas trečiam pacientui pavyksta pasiekti normalų arterinį kraujospūdį.
Ką gydytojas patars žmogui, turinčiam didelį kraujospūdį?
Gydytojas tokio paciento niekada nepradeda gydyti vaistais. Labai svarbūs ir kiti rizikos veiksniai: ar žmogus rūko, kiek fiziškai aktyvus, ar padidėjęs jo cholesterolio kiekis, ar serga kitomis lėtinėmis ligomis. Jeigu visa tai nebūdinga, pirmiausia rekomenduojama koreguoti gyvenimo būdą: atsisakyti riebaus, sūraus, nevertingo maisto ir rasti laiko daugiau judėti. Pacientai dažnai sako: gyvenu name, turiu didelį sodą, prisidirbu. Bet tai nėra fizinis aktyvumas, tai – buitinis aktyvumas.
Savo dienotvarkėje kasdien reikia rasti 30–45 min. vidutiniam arba didesniam fiziniam aktyvumui, kai 30–50 procentų padidėja pulsas. Su tokia rekomendacija pacientą išleidžiame bent trims mėnesiams. Jeigu žmogus laikosi nurodymų, arterinis kraujospūdis neretai grįžta į normalų ar bent jau sumažėja. Net jeigu neturite laiko aktyviau judėti darbo dienomis, fizinio krūvio galite gauti savaitgaliais. Prieš penkerius metus šveicarų mokslininkai įrodė, kad visą sportavimo normą galima pasiekti per šeštadienį ir sekmadienį, ir tai duos tokį patį efektą, kaip ir kasdienis sportas.
Labiausiai kraujospūdį veikia aerobinės sporto šakos (kadangi jas galima atlikti kvėpuojant ir kalbant). Mano nuomone, sveikiausias sportas yra spartus pasivaikščiojimas, kai einama greitesniu tempu, kol pulsas padidėja 30–50 procentų ir toks išsilaiko bent 30–40 minučių. Paminėtini ir šiaurietiškas ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas. Ir priešingai: visi jėgos pratimai, kultūrizmas, svorio kilnojimai įtakos mažinant arterinį kraujospūdį turi mažiausiai.
Padidėjęs kraujospūdis – vienas svarbiausių sveikatą lemiančių veiksnių. Kokie dar įpročiai kenkia mūsų širdžiai?
Rūkymas. Mano kolegos, dirbantys su ūminį miokardo infarktą patyrusiais pacientais, pasakoja nesutikę nė vienos jaunos ir ūminį miokardo infarktą patyrusios moters, kuri nerūkytų. Rūkymas yra labai reikšmingas rizikos veiksnys.
Be arterinės hipertenzijos, labai svarbus rizikos veiksnys yra padidėjęs cholesterolio kiekis. Manoma, kad jeigu pavyktų bendrą cholesterolio koncentraciją mūsų populiacijoje sumažinti bent 1 mmol/l, tai dramatiškai sumažėtų ir sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirštamumas nuo jų. Dar rizikos veiksniu laikomas paveldėjimas bei susirgimai, kurie labai pagreitina širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą bei pablogina situaciją. Dažniausia tokia liga – cukrinis diabetas.
Dažnai žmonės sako: „Duria širdį.“ Ką po šia fraze įžvelgia kardiologai?
Širdį gali nudiegti ir stresas, ir susijaudinus. Jeigu širdį nudiegė esant didesniam fiziniam krūviui, tai gali būti rimtas signalas, jog turime aktyviai ieškoti išeminės širdies ligos. Kai bet kokio amžiaus pacientui staiga širdies plote nudiegė skausmas, kuris gali plisti į kairę ranką, kaklą, tarp menčių, mes jį vertiname kaip širdies skausmą. Tokiu atveju rekomenduojama užsirašyti atlikti elektrokardiogramą, kraujo tyrimus ir ištirti, ar tai negalėtų būti alteruojantis signalas apie širdį. Kitu atveju reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kad šis išmatuotų širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką, ypač jeigu pacientui vyrui daugiau kaip 40 m., o moteris įkopusi į šeštą dešimtį.
Gyvename nelengvu laikotarpiu, pandemija pakoregavo daug dalykų. Kas pastaraisiais metais neramina kardiologus?
Pandemija jau paliko blogą pėdsaką žmonių, sergančių lėtinėmis širdies ligomis, gyvenime. Pacientai nebesikreipia į gydytojus, sumažėjo vaistų vartojimas bei pacientų įsitraukimas į profilaktines programas.
Per pirmąją pandemiją tiek Europos Sąjungos senbuvėse šalyse, tiek ir Lietuvoje pastebėjome, kad „pranyko“ pacientai, sergantys ūminiu miokardo infarktu – jie tiesiog nebeatvyko į gydymo įstaigas. Bet liga niekur nedingo, sergamumas nesumažėjo. Žmonės vengia vykti į gydymo įstaigas, galvodami, kad jose nesaugu. Padaugėjo mirčių namuose.
Per visą pandemijos laikotarpį buvo įvardintos penkios dažniausios priežastys, dėl kurių pacientai ieškojo gydytojų pagalbos – trys iš jų susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis. Įvairūs tyrimai parodė, kad nors žmonės ieškojo pagalbos, bet 30–50 procentų sumažėjo arterinio kraujospūdžio matavimo dažnumas, su cholesterolio kiekiu susijusių tyrimų atlikimas. Ir tai byloja, kad naujų ligų nustatymas sumažėjo. Akivaizdu, kad po tam tikro laiko vėl padaugės sergančių žmonių, naujų ūminių miokardo infarktų. Neabejotinai tai bus mus palietusios pandemijos, kuri nutraukė glaudesnius ryšius tarp paciento ir gydytojo, pėdsakas.
Stresas dėl darbo, pajamų netekimo, užsidarymo namuose, nejudrumas... Visa tai gali būti rizikos veiksniais susirgti rimtesnėmis ligomis?
Jau įrodyta, kad patiriamas stresas darbe, namuose, šeimoje neabejotinai yra didelis rizikos veiksnys. Kai kurių mokslininkų nuomone, kasdien patiriamas stresas prilygsta rūkymo žalai. Jis taip pat palieka pėdsaką širdies ir kraujagyslių sistemoje.
Kai turime rizikos veiksnių kombinaciją, pavyzdžiui, padidėjusią cholesterolio koncentraciją kraujyje, didelį arterinį kraujospūdį, pacientas dar ir rūko, patiria stresą, tai rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis arba numirti nuo jų padidėja 4 kartus.
