„Dažnai pacientams vaistų vartojimas atrodo paprastas – nurijau visus kartu ir baigta, tačiau vaisto ir organizmo, vaisto ir maisto bei vaistų tarpusavio sąveikos yra labai sudėtingos, ne veltui kuriami suderinamumo algoritmai ir schemos, kuriomis vadovaujasi gydytojai. Kad vaistai kaip ligų gydymo „įrankis“ veiktų tinkamai ir sulauktume norimo rezultato, būtina juos vartoti teisingai: nurodytu laiku, užgerti vandeniu, negerti kartu keleto skirtingo poveikio preparatų“, – sako gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė.

Vaistai veikia vieni kitus

Pasak gydytojos, vaistai skiriami ir jų vartojimo schemos pacientams sudaromos atsižvelgiant ne tik į paciento būklę, tačiau ir į jų sąveiką. Vieni vaistai gali keisti kitų kartu vartojamų vaistų aktyvumą – jį didinti arba mažinti, gali pasireikšti nepageidaujamos reakcijos. Dažnai pasitaiko, kai sąveika pasireiškia tarp vaistų ir maisto papildų ar augalinių preparatų.

Gydytoja J. Jurgaitytė, kaip gana dažnas, išskiria vaistų kraujospūdžiui reguliuoti sąveikas su nesteroidiniais vaistais nuo skausmo ar uždegimo, kuriuos vartoja lėtinį skausmą jaučiantys pacientai. Netinkamas tokių medikamentų derinimas gali sukelti pakitimus skrandyje, kraujavimus, erozijas.

„Kitokį vaisto poveikį gali sukelti ir kai kurios paciento ligos ar būklės, susijusios su vaistų skaidymo ir pašalinimo iš organizmo sistemomis, pvz., cukrinis diabetas ar lėtinė inkstų liga. Skirdamas vaistą ir nurodydamas jo dozavimą bei vartojimo ypatumus gydytojas vadovaujasi daugeliu individualių faktorių, kad būtų pasiektas gydymo efektas. Todėl vaistus reikėtų vartoti, kaip nurodyta, o ne tuomet, kada norisi ar tuomet, kai savijauta prasta“, – sako ji.

Vaistų sąveikos dažnumas susijęs su jų skaičiumi, kuo pacientas vartoja daugiau medikamentų, maisto papildų, liaudies medicinos priemonių, tuo kyla didesnis pavojus, kad gali pasireikšti nepageidaujamos sąveikos ar stipresni šalutiniai požymiai.

Gelbsti politabletės

„Tyrimais įrodyta ir tai, kad kuo daugiau tablečių žmogus vartoja, tuo didesnė ne tik vaistų sąveikos rizika, bet ir tikimybė, kad jis jas išgerti pamirš ar ims vartoti ne taip, kaip paskirta, o tai turi neigiamo poveikio gydymo sėkmei. Todėl vis dažniau skiriami įvairūs vaistų deriniai ar politabletės, kuriose yra vaistai nuo dviejų skirtingų ligų, pavyzdžiui, padidėjusio kraujospūdžio ir cholesterolio kiekio kraujyje.

Tarpusavyje suderintos skirtingos politabletėse esančios veikliosios medžiagos neslopina viena kitos, jos parenkamos, kad keltų kuo mažesnį šalutinį poveikį, vaistai sujungiami tokie, kuriuos galima vartoti kartu tuo pat metu, todėl paprasčiau ir gydytojui sudaryti gydymo planą, ir pacientui atsiminti vartojimo tvarką“, – pasakoja J. Jurgaitytė.

Pagrindinė rizikos grupė, kurioje dažniausiai pasireiškia nepageidaujama vaistų sąveika, yra vyresnio amžiaus žmonės, dažnai sergantys lėtinėmis gretutinėmis ligomis. Kardiologės teigimu, mokslinėje literatūroje minima, kad vyresni nei 65 metų žmonės vartoja 3 kartus daugiau vaistų nei jaunesni, o šalutinis vaistų poveikis jiems pasireiškia maždaug du kartus dažniau. Pagyvenę pacientai turėtų būti atidžiau kontroliuojami, pabrėžiant vaistų suderinamumo tarpusavyje ar su maistu svarbą, o tablečių skaičius gali būti mažinamas skiriant politabletes.

Nereikėtų užgerti sultimis ar pienu

Vaistų veikimui įtakos turi ir maistas, o jų skyrimas vartoti prieš ar po valgio priklauso nuo to, kokioje terpėje geriau išsiskiria veikliosios vaisto medžiagos. „Ant tuščio skrandžio“ vartojami vaistai veikia greičiau, jų koncentracija kraujyje yra didesnė, negu vartojant juos po valgio. Vartoti prieš valgį dažnai skiriami kraujospūdį mažinantys, su valgiu – kraują skystinantys vaistai.

Gydytoja sako, kad vaistų vartojimas prieš valgį nereiškia, jog galima išgerti tabletes ir iš karto valgyti. Vaistai turi būti išgeriami likus ne mažiau 15 min. iki valgio, geriausia – likus bent pusvalandžiui. Valgio metu ar po jo vartojamų vaistų veikimą maistas dažniausiai sulėtina, kartais ir kiek pailgina poveikį, o terapinis efektas būna pasiekiamas maždaug po 2 val.

„Jei vaistus nurodoma gerti du kartus per dieną, geriausia tai daryti kas 12 val., jei tris kartus – tuomet kas 8 val., kad būtų išlaikytas panašus laiko tarpas tarp vartojimų. Svarbu, kad vaistai būtų vartojami tokiomis pačiomis sąlygomis. Paprastai tokią informaciją suteikia gydytojas, ji taip pat būna nurodoma vaisto informaciniame lapelyje, kurį reikėtų perskaityti“, – pataria ji.

Vaistams užgerti idealiai tinka vanduo – geriamasis, gali būti iš čiaupo, netinka gazuotas ar stipriai mineralizuotas. Įprastai užtenka pusės stiklinės ar stiklinės vandens, kad organizmui pakaktų skysčių tinkamai įsisavinti veikliąsias medžiagas.

Gydytoja sako, kad yra žmonių, kurie niekuo neužsigeria vaistų, tiesiog juos nuryja ar net sukramto. Trumpo veikimo vaistams tai tinka, jų užsigerti nereikia, jie yra dedami po liežuviu, kad ištirptų burnoje. Kitų kramtyti nereikėtų ir geriau juos užsigerti, nes jie gali suveikti silpniau ar stipriau, net sukelti šalutinį poveikį, dėl kurio žmogus ims kaltinti vaistą, net nepagalvodamas, kad efektą sukėlė netinkamas jo vartojimas.

„Nerekomenduojama vaistų užsigerti vaisių ar daržovių sultimis, ypač greipfrutų. Sultyse esančios medžiagos gali veikti organizmo fermentus, kurie skaido vaistus, taip pat labai smarkiai suaktyvinti kai kurių vaistų, pavyzdžiui, kraują skystinančių, poveikį. Vartojantiems daug vaistų reikėtų, apskritai, vengti tokių sulčių, nes net ir išgertos ne kartu su vaistu jos gali pakeisti jo veikimą. Kiek silpnesniu poveikiu pasižymi apelsinų ir spanguolių sultys. Užsigerti vaistams netinka ir pienas, nes piene ir jo produktuose (jogurte, sūryje ir kt.) esančios kalcio druskos gali sumažinti vaisto patekimą į kraują“, – vardija J. Jurgaitytė.

Vartojant vaistus reikėtų nuolat gerti daug skysčių, nes jų trūkumas gali sutrikdyti inkstų ar kepenų funkciją ir sutrukdyti pasiekti reikiamą gydymo efektą.

Svarbu nepamiršti, kokius vaistus vartoti

Daug vaistų vartojantiems žmonėms gydytoja pataria atrasti sau tinkančią sistemą, kad būtų lengviau prisiminti, kada kokius vaistus išgerti. Pirmiausia su gydančiu gydytoju būtina išsiaiškinti, kuriuos vaistus vartoti ryte, kuriuos – vakare, prieš valgį ar po, su kokiu kiekiu vandens, su kokiais kitais vaistais galima derinti bei kiek laiko turi būti praėję nuo kitų vaistų vartojimo.

Visą šią informaciją praverstų aiškiai susirašyti, o kiekvieną rytą pasiruošti visus dienos vaistus ir laikyti juos matomoje vietoje.

„Kartais pacientai suveda priminimus į telefonus, tai padeda prisiminti, kad laikas išgerti vaistus. Bet didelis tablečių kiekis vis tiek apsunkina, todėl, jei įmanoma, pirmenybę reikėtų teikti modernioms vaistų formoms, jau minėtoms politabletėms. Jos gelbėja, nes sumažėja tablečių skaičius ir auga pacientų motyvacija gydytis“, – įsitikinusi kardiologė.

Būna, kad pacientas greitai nepamato vaisto poveikio ir pradeda jį vartoti kitaip nei paskirta, keičia vaistus tais, apie kuriuos pasako kaimynai ar draugai. Pasak gydytojos, tai gero rezultato neduos, nes paciento organizmas ir susirgimai skirtingi. Vaistai gali būti keičiami kitais tik po konsultacijos su gydytoju.